Ralio lenktynininkas Dominykas Butvilas pateikia išsamius įspūdžius iš savaitgalį vykusio Halls Winter Rally 2013, kuriame atsilikęs vos 1,1 sek. užėmė antrąją vietą. D. Butvilas komentuoja visą varžybų eigą, pasiektus rezultatus, padarytas klaidas.
Grįžome iš Utenos kraštų, kur šį savaitgalį vyko viena didžiausių žiemos švenčių Lietuvoje – Halls Winter Rally 2013. Pailsėjus ir visiems įspūdžiams susigulėjus, dalinuosi kaip atrodė ralis mūsų ekipažo akimis.
Labai džiaugiausi išaušusios ralio dienos pradžia. Tai reiškė, kad pasiruošimo etapas baigėsi, kad automobilis pagaliau parengtas, stenogramos surašytos, ir dabar jau darysime tai, dėl ko visi čia susirinkome! Prisipažinsiu, šeštadienį atsikėlęs penktą ryto drebėjau.
Taip, kambaryje buvo kiek vėsoka, bet kartu jaučiau jaudulį. Nors dalyvauta jau daugiau nei šimte įvairių varžybų, kiekvienas startas atneša virpuliukus, kurių niekur kitur negausi, bet turėjau su tuo tvarkytis. Dieną prisiminęs savo rytinį jaudulį nustebau, kad visus greičio ruožus startavau su didele ramybe ir susikaupimu. Prie to prisidėjo ir ekipažo atmosfera, su šturmanu Renatu puikiai sutariame, nėra jokios įtampos, esame komanda ir palaikome vienas kitą. Kai automobilyje turi tokį draugą, nėra ko bijot. O dabar apie visą ralio eigą – kiek detaliau.
1–3 greičio ruožai (GR) – sudėtingi ir techniški ruožai. Startavome dar beveik tamsoje. Minute vėliau už mūsų važiuojantis V. Švedas net užsidėjo papildomus žibintus, nes miške buvo prietema. Važiuoti pirmam nebuvo lengva dėl kelio sąlygų – gan storas sniego sluoksnis neleido dygliams gerai įsmigti į ledą. Kadangi ant sniego su naujuoju automobiliu beveik nebuvau važiavęs, gero rezultato nesitikėjau, tačiau likome maloniai nustebinti sužinoję, kad laimėjome pirmąjį GR.
4–6 GR – tie patys ruožai, bet vykdomi antrą kartą. Važiuoti buvo lengviau, nes padarytoje vėžėje turėjau jau neblogą sukibimą. Deja, 4–ajame greičio ruože turėjome techninių problemų – užsikirtęs rankinis stabdis sumaišė visas kortas ir praradome daugiau nei 20 sekundžių, dėl ko nukritome į ketvirtąją vietą. Nepaisant to, nesiruošėme pasiduoti. Laimėjome 5-ąjį ir 6-ąjį GR ir į serviso zoną atvykome būdami antroje vietoje – atsilikdami nuo lyderio D. Jociaus 13,3 sekundžių.
Žiemos ralyje serviso zonoje visada pritrūkstu laiko ir nieko ten nespėju, vos pasisveikinau su draugais. Net kojų deramai nesušilau. Ir tik telefonu trumpai pakalbėjęs su „Radio Centru“, jau atbulas važiavau lauk iš serviso… Pavalgyti tikrai nebuvo kada, tik energetinio išgėriau. Beje, nepatiko, kad šiame ralyje nebuvo vadinamojo „regroupingo“, kurio metu įprastai visi lenktynininkai būna perskirstomi pagal tuometinius rezultatus ir tokia tvarka startuoja tolimesniuose greičio ruožuose. Teisingomis konkurencijos sąlygomis sportininkai turėtų važiuoti šalia vienas kito, tada ir laikus lengviau sekti, matyti konkurentų tempą, o ir kelio sąlygos būna panašesnės atitinkamą rezultatą rodantiems lenktynininkams.
7–10 GR vėl nebuvo lengvi, nes reikėjo „valyti kelią“. Pavyko laimėti 8-ąjį GR. Po šių ruožų mus ir trečioje vietoje važiuojantį V. Švedą teskyrė 0,3 sek. Kova vyko labai permainingai, todėl važiuoti buvo dar įdomiau nei įprastai. 11–12 GR. Buvo aišku, kad viskas spręsis paskutiniuose dviejuose greičio ruožuose. Su šturmanu Renatu nutarėm, kad reikia kovot iki galo. Paskutinį greičio ruožą laimėjome ir iškovojome antrąją vietą bendroje įskaitoje, nors pavyti D. Jociaus nepavyko – mus skyrė tik 1,1 sekundės!
Po ralio susilaukiau daug klausimų: „Ką, negalėjai dar paspaust biškį?“, „Ar sunku viena sekunde greičiau pravažiuot?“, „Kaip jauteisi išgirdęs, kiek pritrūko?“ ir t.t. Galiu atsakyti, kad žiūrint iš šio taško, antram finišuoti tikrai užknisa – juk skirtumas toks nedidelis!!! „Vienos sekundės“ klaidelių yra nemažai – kiekviename greičio ruože žinai, ką padarei netobulai. Bet, kitavertus, visi tas smulkias klaideles irgi daro, ir visi po ralio turi savo sėkmės ir nesėkmės istorijų. Konkurentų klaidos džiaugsmo tikrai neneša, todėl džiaugiuosi, kad iki paskutinio metro kova tęsėsi!
Su Renatu atlikome tikrai neblogą darbą! Tiek iš mūsų automobilį ruošusios „Racetech“ komandos, tiek varžybų metu prižiūrėjusių „Biesmo“ mechanikų susilaukiau komplimentų – automobilis į ralio finišo serviso zoną atvažiavo neturėdamas nei vieno įbrėžimo! Sveikinu visus pasiekusius finišą – įveikti ralį yra rimtas reikalas! Kaip ir visuomet, žaviuosi ištvermingais žiūrovais ir ralio fanais, kurie net tokioj atšiaurioj klimato juostoj sugeba sekti ralio pulsą ir nebijo šalčių! Girdėjau, kad šalia trasos vis daugiau mus palaikančių žmonių! Noriu pasakyti, kad tai žinoti yra be galo smagu, ir siekiant pergalės – tas palaikymas būtinas!!! Ypač dėkoju Renatui, visai „Racetech“ ir „Biesmo“ komandai, rėmėjams, tėčiui Valdui, šeimai ir draugams, kurie palaikė ir padėjo pasiruošti šioms varžyboms!
Kitas ralis – „Sarma 2013“, Gulbenėje (Latvija) – vyks paskutinį vasario savaitgalį. Ten kovosiu ne iki paskutinės sekundės, bet iki pergalės!
TAIP PAT SKAITYKITE:
Balsas.lt geros nuotaikos receptas: riaumojantys „Halls Winter Rally“ bolidai ir pankrokas
