„Amnesty International“ paragino Europos vyriausybes užtikrinti teisingumą slaptų CŽV kalinimo programų aukų atžvilgiu, kurie buvo dingę be žinios, su jais buvo netinkamai elgiamasi, taikomi įvairūs kankinimo būdai.
„Amnesty International“ ataskaita buvo paskelbta lapkričio 15 dieną. Dokumente, kuris vadinasi „Žinomas visiems: Europos bendrininkavimo slapto įkalinimo srityje įrodymai“, sukaupti paskutiniai naujausi įrodymai dėl Europos šalių dalyvavimo CŽV kovos su terorizmu po 2001 metų rugsėjo 11 išpuolių programose.
„Europos Sąjungai kol kas nepavyko priversti valstybes nares prisiimti atsakomybę už pažeidimus, kuriuos padarė“, – sakė Nicolas Beger, „Amnesty International“ Europos institucijų biuro direktorius.
„Mes paprasčiausiai negalime leisti Europai prisijungti prie JAV ir „neatsiskaitančios prieš kitus“ zonos. Po truputį prasideda tyrimų banga, bet dar labai daug turi būti nuveikta“.
Nėra žinomi tikslūs skaičiai, kiek asmenų buvo priverstinai pradanginta, sulaikyta ir įkalinta. Kiekviena kalbinta auka yra prisipažinusi, kad ji buvo kankinama arba su ja buvo blogai elgiamasi įkalinimo metu.
„Niekas neturėtų vengti atsakomybės už neteisėtus kalinių perleidimus, prievartinius „pradingimus“, kankinimus, slaptus sulaikymus, kurie vyko CŽV vadovaujamų operacijų metu. Nacionalinės vyriausybės turi teisę užtikrinti savo šalių atsakomybę už tokius pažeidimus“, – sakė N. Beger.
Tarpvyriausybinės organizacijos, kaip antai Europos Taryba, Europos Sąjunga ir Jungtinė Tautų Organizacija, skyrė daug laiko žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su CŽV slaptomis kalinimo programomis, tyrimui.
Po demaskavimo jau įvyko tyrimai dėl valstybių bendrininkavimo ar teisinių procesų, kai kurie iš jų vis dar vyksta, pavyzdžiui, Vokietijoje, Lietuvoje, Makedonijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
„Daugelyje šalių yra padaryta didelė pažanga dėl atsakomybės prisiėmimo. Pagreitis neturi būti prarastas. Pernelyg dažnai kartojama „mantra“ apie valstybinių paslapčių būtinybę siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą neturi būti naudojama kaip kelias į nebaudžiamumą“, – teigė N. Beger.
Kaip kuri šalis nusižengė ?
Vokietija bendrininkavo vykdant slaptą Mahomedo Zammaro sulaikymą, jis buvo tardomas Vokietijos agentų, kai buvo slaptai sulaikytas Sirijoje 2002 metų lapkričio mėnesį. Vokiečių pareigūnai prisipažino, kad kankinimai vyko Sirijos kalėjimuose.
Italija nuteisė JAV ir italų agentus už jų dalyvavimą 2003 metų vasario mėnesio Abu Omaro pagrobime Milane. Vėliau jis buvo neteisėtai nusiųstas į Egiptą, kur buvo slaptai kalinamas ir kankinamas. Tačiau kova su aukšto rango JAV ir Italijos pareigūnais dėl valstybinės paslapties ir diplomatinio imuniteto buvo sustabdyta. Prokuroras apskundė šiuos aukšto rango pareigūnų pažeidmų ignoravimus, tačiau italai tvirtina, kad yra būtinybė ginti „valstybines paslaptis“, kuo ir toliau šalyje pažeidžiamas teisingumas.
Lietuvoje buvo įrengti du slapti kalėjimai. 2010 metų birželio mėnesį kalėjimuose lankėsi Europos komiteto prieš kankinimus delagacija. Tai buvo pirmasis nepriklausomos stebėsenos tarnybos vizitas slaptuose CŽV kalėjimuose Europoje.
Makedonija yra įtariama pagalba CŽV, neteisėtai sulaikant Vokietijos pilietį Khaled El-Masri ir perduodant jį Afganistanui. Europos žmogaus teisių teismas iškėlė bylą Makedonijai už dalyvavimą CŽV programose. Makedonija neigia, kad jos agentai veikė neteisėtai.
Lenkijos sienos apsaugos tarnyba 2010 metų liepą pranešė, kad septyni keleivius gabenę lėktuvai, dalyvavę CŽV perdavimo programose, nusileido Szymany oro uoste, netoli tariamos slapto kalėjimo vietos. Rugsėjį prokuratūra patvirtino, kad buvo nagrinėjamos Abd al-Rahimo pretenzijos dėl slapto laikymo ir tardymo Lenkijoje. Jam buvo suteiktas „aukos“ statusas 2010 metų spalį, pirmą kartą perdavimų aukos kaltinimai buvo pripažinti.
Yra įtariama, kad Rumunijoje buvo įkurti slapti CŽV kalėjimai, tačiau ji visiškai neigia savo atsakomybę, nepaisant naujų dalyvavimo perdavimų programoje įrodymų.
Švedija yra kaltinama tuo, kad nesiėmė priemonių siekiant išsiaiškinti Ahmedo Agizos ir Mohammedo al-Zari perdavimo Egiptui aplinkybes po to, kai buvo pranešta apie jų kankinimus. Šalies vyriausybė net nesiėmė veiksmingos žalos atlyginimo aukoms politikos.
Jungtinė Karalystė 2010 metų liepą paskelbė, kad bus nustatyta, kurie britų pareigūnai dalyvavo netinkamai elgiantis su asmenimis, kuriuos užsienyje sulaikė žvalgybos tarnybos. Taip pat buvo pripažinta, kad JAV naudojo Didžiosios Britanijos teritoriją perdavimų skrydžiams.
