Anksčiau ne kartą opoziciją Iranui reiškęs M. Pompeo sakė nusiuntęs laišką generolui Qassemui Soleimani (Kasemui Soleimaniui) – vienam iš Irano Islamo revoliucijos gvardijos ir jos elitinio pajėgų dalinio vadų, tačiau generolas laiško neperskaitė.
„Aš nusiunčiau žinutę. Nusiunčiau ją, nes jis pareiškė, jog jo vadovaujamos pajėgos gali kelti grėsmę JAV interesams Irake“, – per Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) prezidentinio fondo ir instituto surengtą gynybos forumą Simi slėnyje, Kalifornijoje, sakė M. Pompeo. – Jis neatplėšė laiško. Jei atvirai, man tai nelabai rūpi.“
„Tame laiške mes norėjome jam pranešti, kad laikysime jį ir Iraną atsakingu, ... ir norime užtikrinti, kad jis ir Irano vadovybė supranta tai labai aiškiai“, – sakė CŽV vadovas.
Pasak M. Pompeo, Iranas siekia didinti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose. Nors anksčiau M. Pompeo – Kanzasui atstovaujantis respublikonas kongresmenas – itin kritiškai vertino Irano branduolinį susitarimą, dabar jis sako, kad Iranas susitarimo laikosi.
Tuo tarpu Irane šalies aukščiausiojo lyderio administracijos vadovas Mohammadas Mohammadi Golpaygani (Mohamadas Mohamadis Golpaiganis) sakė, kad Q. Soleimani ignoravo laišką. „Neseniai, kai ... CŽV vadovas per vieną savo kontaktų regione nusiuntė laišką generolui Q. Soleimani laišką, šis atsakė: „Aš nei gavau, nei skaičiau tą laišką. Tiems žmonėms neturiu ko pasakyti“.
Forumo metu M. Pompeo atsisakė komentuoti pranešimų, esą jis gali pakeisti JAV valstybės sekretorių Rexą Tillersoną (Reksą Tolersoną). M. Pompeo yra artimas prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) ir asmeniškai kasdien suteikia prezidentui žvalgybinės informacijos.
M. Pompeo atsisakė atskleisti, ar yra kalbėjęs su D. Trumpu apie galimybę pakeisti R. Tilllersoną, tik pabrėžė, kad yra itin susitelkęs į savo darbą CŽV.
Kalbėdamas apie Šiaurės Korėją M. Pompeo sakė, kad JAV žvalgyba turi pakankamai duomenų apie Pchenjano branduolinės raketų programos eigą.
„Manau, gana gerai suvokiame jų programos mastą ir tai, kiek jie yra pažengę link siekio patikimai panaudoti tą sistemą prieš Jungtines Valstijas“, – sakė jis.
M. Pompeo taip pat sakė, kad JAV žvalgybos agentūros mano, jog Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Un (Kim Čen Unas) nelabai suvokia, kokia pavojinga jo padėtis šalies viduje ir tarptautiniu mastu.
„Jo aplinkos žmonės nepasako jam visos tiesos apie vietą, kurioje jis yra, kokia dabar pavojinga jo padėtis pasaulyje. Veikiausiai nelengva Kim Jong Unui pranešti blogą žinią“, – pašmaikštavo M. Pompeo.
Jo teigimu, Jungtinės Valstijos tikisi, kad Šiaurės Korėjai taikomos ekonominės ir diplomatinės priemonės, taip pat spaudimas iš Kinijos, padės panaikinti branduolinę grėsmę „būdu, kuriam nereikia karinio sprendimo, kurio, kaip žinau, niekas nenori“.
Kartu su M. Pompeo pasirodęs buvęs CŽV direktorius Leonas Panetta (Lenonas Paneta) sukritikavo D. Trumpo pomėgį aktyviai naudotis tviteriu, ypač jo sprendimą praėjusio mėnesio pabaigoje pasidalinti keliais kurstančio pobūdžio vaizdo įrašais, kuriuos paskelbė kraštutinė britų politinė grupė ir kuriuose esą matoma, kaip smurtauja musulmonai. Šios žinutės susilaukė didelės pasaulio lyderių ir piliečių teisių gynimo grupių kritikos.
Jo nuomone, Baltųjų rūmų siunčiama žinia turėtų būti metodiška ir kad D. Trumpas turėtų naudotis tviteriu savo politikai propaguoti.
„Žinau, kad prezidentui labai patinka tviteris. Jei atvirai, jeigu galėčiau, tai išmesčiau tą tviterį per langą“, – sakė L. Panetta, taip pat ėjęs ir Baltųjų rūmų administracijos vadovo bei gynybos sekretoriaus pareigas.
„Dėl to tik kyla šiokio tokio nerimo dėl stabilumo“, – pareiškė jis.
Tuo tarpu M. Pompeo jam paprieštaravo. Jo nuomone, D. Trumpo tviterio pranešimai iš tiesų padeda žvalgybos agentūroms.
„Esu matęs, kaip tai, ką prezidentas paskelbė tviteryje, iš tiesų turėjo realios įtakos mūsų gebėjimui suprasti, kas vyksta kituose pasaulio kraštuose, – sakė M. Pompeo. – Mūsų priešai reagavo į tuos pranešimus tokiais būdais, kurie padėjo mums suprasti jų vadovavimo ir kontrolės klausimus, kas kokias žinutes stebi ir kokį atgarsį tos žinutės turi pasaulyje.“
