Iš 1500 kilogramų krovinio, kurį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) nugabens erdvėlaivis „Cygnus“, beveik 400 sudaro mokslinė įranga bei eksperimentai. Tarp jų – gyvos skruzdėlės, įvairios bakterijos ir dar 2 kilogramai Lietuvai brangaus turinio – pirmieji lietuviški palydovai „LitSat-1” ir „LituanicaSat-1”.
Kitą krovinio dalį sudaro maistas bei buities prekės, reikalingos astronautams gyventi TKS, bei kosminei stočiai prižiūrėti ir atnaujinti reikalinga įranga.
„Krovinyje kiekvienas įgulos astronautas ras ir nedidelį siurprizą sau. Tiesa, Kalėdines dovanas jau reikėtų keisti Valentino dienos atvirukais, bet nujaučiu, kad astronautai ir dabar liks siurprizu patenkinti,“ – spaudos konferencijoje prieš startą juokavo „Orbital“ kompanijos vykdomasis viceprezidentas Frankas Culbertsonas. Jis patikino, kad siurprizai astronautams – sena amerikiečių kosmoso industrijos tradicija.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Strateginių komunikacijų centro projektų direktorė ir lietuviško palydovo projekto „Misija Lituanica 80“ komunikacijos vadovė Aušra Kukelkaite apgailestavo, kad ponas F.Culbertsonas neatskleidė, kokie tai siurprizai, tačiau paminėjo, kad astronautams palepinti, be kitko, gabenama ir šviežių vaisių.
Dovanų astronautai iš tiesų nusipelnė, nes Kalėdas praleido dirbdami atvirame kosmose – taisė stoties aušinimo sistemos gedimus, dėl kurių neįvyko raketos startas pirmą kartą gruodžio pabaigoje.
Šiuo „Cygnus“ reisu taip pat gabenami 23 vyresniųjų klasių mokinių eksperimentai, atrinkti konkurso būdu. Mokiniai ir studentai su TKS kamera fotografuos žemę, per nuotolį tirs sferos judėjimą, skysčių dinamiką ir kapiliarinius reiškinius nulinės gravitacijos sąlygomis.
Kiti gabenami moksliniai eksperimentai nulinės gravitacijos sąlygomis kurs naujus antibiotikus (jų gabenama net 120 rūšių!), stebės skruzdžių elgesį ir darys išvadas apie smegenų veikimo pokyčius kosminėmis sąlygomis. Nulinėje gravitacijoje ląstelės ir bakterijos dauginasi visomis kryptimis vienodai, nes nėra Žemės traukos, ir tai leidžia mokslininkams kurti produktus, kurie būtų neįmanomi ant žemės.
Su dviem lietuviškais palydovais į kosmosą pakils ir dar 31 mažasis palydovas – tai yra didžiausia mažųjų palydovų misija istorijoje. Per 15 veikimo metų Tarptautinėje kosminėje stotyje atlikta per 1 500 mikrogravitacijos, biologijos, fizikos, žemės stebėjimo bei edukacinių eksperimentų.