Viena seniausių ligų plinta, susirgusiųjų skaičius viršija visas prognozes. Prieš 20 metų pirmąją vietą pagal sergamumą diabetu užėmė JAV, tačiau šiuo metu pirmauja Kinija ir Indija: čia diabetu serga net 10 procentų gyventojų. Buitis ėmė sparčiai gerėti, o kartu įsisiautėjo ir diabetas – naujosios civilizacijos rykštė.
Gydytojai skelbia, kad pasauliui gresia nauja – diabeto – pandemija. Galime pasiguosti nebent tuo, kad Europoje sergančiųjų nedaugėja taip greitai, kaip pietryčių Azijoje, Australijoje ir Okeanijoje.
Kraujas tampa saldu
„Diabetas – viena seniausių ligų, ji žinoma nuo faraonų laikų, – pasakoja VU Santariškių klinikų Endokrinologijos centro direktorius Vaidotas Urbanavičius. – Pats pavadinimas siejamas su cukraus – gliukozės – kiekio padidėjimu organizme. Vadinasi, kraujas ir audiniai tampa saldesni. Normali gliukozės koncentracija yra nuo 3,3 iki 5,5 milimolio litre (matavimo vienetas).
Aleksandras antrojo tipo cukriniu diabetu susirgo būdamas 42 metų. Prieš susirgdamas, vyras gerokai papilnėjo: maistas buvo skanus, jo norėjosi daug. Kartą pajuto kankinantį troškulį ir nedidelį silpnumą. Tai nepraėjo, tad Aleksandras po dviejų savaičių kreipėsi į gydytojus. Atlikę tyrimus, jam nustatė diagnozę. Dabar jis jau 15 metų yra nuolatinis gydytojų endokrinologų pacientas. Vyras pasakoja, kad sergant šia liga pasireiškia ir šalutinės ligos, jam dėl diabeto buvo padidėjęs kraujo spaudimas. Dažnai tenka ir širdį tikrintis.
Susirgęs Aleksandras įsigijo specialų aparatėlį ir pats pradėjo matuotis cukraus kiekį kraujyje. Kai jis laikosi gydytojų patarimų, jaučiasi gerai, vadinamasis glikemijos kontrolės rodiklis prieš valgį yra 6,7 mmol/l. Matuotis reikia ir praėjus dviem valandoms po valgio – tada šis rodiklis – 8,7 mmol/l. Kol gliukozės kiekis neviršija 7 (prieš valgį) ir 9 (2 val. po valgio), Aleksandras gali būti ramus.
Gydytojas Aleksandrui pasakė, kad būtina daugiau judėti ir taisyklingai maitintis. Todėl paklusnusis pacientas stengiasi valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių, vengia miltinių patiekalų, atsisako saldumynų. Vyras kas dieną su savo šuneliu eina pasivaikščioti, nužingsniuoja apie 5 kilometrus. „Dar reikia numesti 8 kilogramus“, – atsidūsta vyras, tačiau džiaugiasi atsikratęs 15 kg svorio. Polinkį sirgti diabetu Aleksandras yra paveldėjęs. Taip pat serga jo brolis ir sesuo.
Visą laiką kontroliuoti save
Dorotai 26 metai. Ji susirgo diabetu, būdama devynerių. Mergaitė pirmiausia pajuto nepaprastą troškulį, labai dažnai pradėjo bėgioti į tualetą. Atsirado silpnumas, vangumas. Gydytojai padarė tyrimus ir nustatė pirmojo tipo cukrinį diabetą. Dorota buvo labai liesa, jos liga visiškai nepriklausė nuo per didelio svorio, kaip atsitiko Aleksandrui – pastarajam diabetą sukėlė nutukimas. „Pirmojo tipo diabetas, kuriuo susirgo Dorota, yra autoimuninės kilmės, – aiškina V.Urbanavičius, – tai tokia liga, kai organizmas savo kasą tiesiog sunaikina, traktuodamas ją kaip svetimkūnį. Šis ligos tipas – genetiškai paveldimas, pirmojo tipo diabetu dažniausiai suserga vaikai ir paaugliai, nors liga gali prasidėti ir vyresniame amžiuje.“
Devynmetei Dorotai gydytojas išaiškino, kad jos gyvenimas dabar turės keistis iš esmės – ji privalės laikytis griežto režimo, kurio ir laikosi. Dorota pati išmoko susileisti vaistus. Kiekvienas sergantysis turi nešiotis insulino ampulę ir prieš kiekvieną valgį susileisti. Kelis kartus per dieną reikia matuotis cukraus kiekį kraujyje. „Laimė, kad dabartiniai matavimo aparatai yra mažučiai ir primena mobiliuosius telefonus, juo įsidurti pirštą galima netgi kavinėje – niekas nepastebės“, – pasakoja Dorota. Tačiau žino, kad susileisti insuliną viešoje vietoje nėra įprasta – žmonės pasižiūri į ją lyg į narkomanę.
„Mūsų visuomenė nėra tolerantiška sergantiems žmonėms, – kalba aplinkinių patyčių ir replikų patyrusi jauna mergina. – Kodėl aš turėčiau slėptis? Sirgti nėra gėda, o aš turiu jaustis lyg nusikaltėlė. Gal žmonės per mažai žino apie šią ligą? Nei darbui, nei meilei ši liga netrukdo, tačiau mes gyvename kiek kitaip. Visą laiką turime kontroliuoti save. Tačiau manau, kad yra ir gerųjų pusių – griežtos taisyklės ugdo valią ir atsakomybės jausmą. Jeigu ne liga, gal aš būčiau užaugusi lengvabūde?“
Civilizacijos rykštė
Cukrinis diabetas – neišgydoma liga, tačiau gydytojas V.Urbanavičius sako, kad antrojo tipo diabeto galima išvengti. Ligai atsirasti genetinis veiksnys yra labai svarbus, tačiau ne vien tai nulemia jos pradžią. Tam turi susidaryti tinkamos sąlygos: žmogus turi būti per didelio svorio ir mažai judėti.
„Civilizacijai progresuojant, mažėja fi zinis krūvis, bet daugėja maisto, – kalba gydytojas. – Ir lengvai įsisavinamo. Tai nėra gerai, nes toks maistas greičiau patenka į žarnyną, o didesnis angliavandenių kiekis išvargina kasą, gaminančią insuliną. Šis hormonas sugeba pašalinti gliukozės perteklių. Tačiau kasos veikla gali sutrikti, jei ji nuolat per daug dirba ir gamina vis daugiau insulino. Juk kiekvienas organas turi ribas. Kai kasa nesusitvarko, gliukozės kiekis pradeda didėti. Tada ir prasideda cukrinis diabetas – tai galima pastebėti, imant kraują iš piršto.“
„Tada prasideda keisti pojūčiai – organizmas, pajutęs per didelį saldumą, nori atstatyti sutrikusią pusiausvyrą ir reikalauja daugiau gerti, – apie pirmuosius diabeto požymius kalba gydytojas. – Ir inkstams tenka didesnis krūvis, atsiranda didesnis šlapimo kiekis. Net šlapime galima surasti gliukozės. Kadangi audiniai pasidaro saldesni, mikrobai juos labiau pamėgsta – odos lenkimo vietose prasideda įvairios odos infekcijos. Vėliau atsiranda kur kas didesnių komplikacijų.“
Apie pirmojo tipo diabetą kalbėdamas gydytojas perspėja, kad liga gali prasidėti staiga ir ištikti bet kur. Žmogus gali staiga pasijusti blogai. Ima kankinti troškulys, padažnėja šlapinimasis, staiga krinta svoris. Liga vystosi žaibiškai – kartais kasa sunaikinama per kelias dienas. Jeigu tai atsitinka kelionėje ir laiku nesuteikiama pagalba, gali ištikti krizė, žmogus gali mirti. Suleidus insulino, organizmo veikla visiškai atkuriama.“
Sergantieji pirmojo tipo diabetu turi sugebėti patys reguliuoti insulino kiekį. Natūraliai kasa viską puikiai padaro pati, o ligonis turi pats matuotis gliukozės kiekį ir susileisti reikiamą insulino dozę. „Ir mitybą reikia kontroliuoti, – perspėja gydytojas. – Jeigu valgysi vienaip, o insulino dozė bus kita, atsiras per didelių gliukozės svyravimų, kurie gali pakenkti organizmui.“
Meilė Jančorienė
