Be to, mažiau saldumynų ir nutukimo reiškia mažiau sergančių žmonių, vadinasi, ir išlaidų jų gydymui.
Pirmiausia, vadinamas cukraus mokestis buvo įvestas tokiose Vakarų Europos valstybėse, kaip Danija, Jungtinė Karalystė ar Prancūzija. Tačiau pastaraisiais metais tokius mokesčius įsiveda ir arčiau Lietuvos esančios šalys.
Pavyzdžiui, Estijoje saldūs gėrimai turėtų būti apmokestinti nuo 2026 m. Tuo metu atitinkamą mokestį įsivedusi Slovakija jį pradės taikyti jau nuo kitų metų pradžios.
Šios šalies žiniasklaida skelbia, kad naujas mokestis sieks 0,15 euro už litrą saldintų gėrimų pakuotėse, 0,3 euro už litrą saldintiems energetiniams gėrimams, kuriuose daug kofeino. Be to, bus apmokestinti ir koncentratai, iš kurių gaminami minėti gėrimai.
Lietuvoje prieš kurį laiką irgi buvo svarstymų įvesti cukraus mokestį, tačiau ilgainiui tokie planai buvo padėti į šalį.
Tačiau galbūt verta prie jų grįžti iš naujo – juolab kad papildomų mokestinių pajamų reikia krašto gynybai ir agresorių atgrasymui?
Galiausiai Lietuva ir taip surenka gerokai mažiau mokesčių nei kitos Europos Sąjungos šalys. Dėl to nuolat trūksta lėšų didesnėms pensijoms, geresnei sveikatos apsaugai, švietimui ar keliams.
Mokesčio įvedimas turėtų būti vertinamas kompleksiškai
Už mokesčių politikos formavimą Lietuvoje atsako Finansų ministerija. Naujienų portalas tv3.lt jos paklausė, kaip vertina mokestį, kurį netrukus pradės taikyti Slovakija.
Pasak ministerijos atsiųsto komentaro, tokio mokesčio įvedimas neturėtų būti svarstytinas atskirai.
„Kadangi bet kokio mokesčio įvedimu ar padidinimu pirmiausia yra siekiama fiskalinių tikslų, todėl viešųjų finansų poreikio užtikrinimo klausimas turėtų būti svarstomas kompleksiškai, vertinant įvairius papildomus valstybės biudžeto pajamų šaltinius“, – nurodė ministerija.
Pasak jos specialistų, kalbant apie tokį mokestį kaip tam tikrą reguliacinę prie sveikatinimo tikslų prisidedančią priemonę, reikėtų vertinti ir alternatyvias (labiau į tikslą orientuotas) priemones, taip pat vertinti ir tokio mokesčio įgyvendinimo ir administravimo sąnaudas.
Vis dėlto jos specialistai tikino, kad šiuo metu tokio mokesčio alternatyvos nėra svarstomos.
Tiki, kad mažinti cukraus suvartojimą padeda „Rakto skylutė“
Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad šiuo metu visose Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, cukraus yra suvartojama gerokai daugiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
„Tai lemia didelį antsvorio, cukrinio diabeto, vėžio ir kitų susijusių lėtinių ligų paplitimą. Todėl cukraus vartojimo mažinimas yra bendra visos ES sveikatos politika. Valstybėms narėms yra siūloma nemažai priemonių, kaip mažinti cukrų kiekį“, – pripažino Sveikatos apsaugos ministerija.
Pasak jos specialistų, Lietuva šiuo metu daugiausia dėmesio skiria maisto produktų sudėties keitimui (angl. reformulation) ir vartotojų informavimui.
Esą maisto produktuose ir patiekaluose leidžiamas cukrų kiekis reglamentuotas vaikų ugdymo ir stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose tiekiamame maiste.
„Reikėtų paminėti, kad minėtose įstaigose yra draudžiami maisto produktai su saldikliais, išskyrus poliolius.
Lietuvos vartotojams išsirinkti mažiau cukraus turinčius maisto produktus padeda „Rakto skylutė“ – šiuo simboliu ženklinami maisto produktai, atitinkantys sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ nustatytus reikalavimus“, – informavo ministerija.
Esą taip ženklinami maisto produktai Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir kitose šalyse:
„Palyginus su panašiais maisto produktais, simboliu „Rakto skylutė“ paženklintuose maisto produktuose yra mažiau cukraus, gyvulinių riebalų, transriebalų ir druskos. Į šiuos produktus draudžiama dėti saldiklius.
Šiuo metu Lietuvos rinkoje jau yra 1693 minėtu simboliu paženklinti maisto produktai, šis skaičius nuolat didėja.“
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat patikino, kad mokestinių priemonių cukrų kiekio mažinimui šiuo metu nėra rengiama.
