Jis liudijo Vilniaus apygardos teismui pirmadienį toliau nagrinėjus bylą dėl galimo buvusio Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovo Šarūno Narbuto galimo sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, kai valstybė koronaviruso pandemijos pradžioje 2020 metais įsigijo COVID-19 tyrimų reagentus.
A. Šešelgis tuo metu dirbo sveikatos apsaugos viceministru, V. Zimnickas vadovavo pagrindinei šalyje koronaviruso tyrimus atliekančiai įstaigai ir pasirašė sutartis dėl minimų reagentų įsigijimo.
Tuo tarpu tuometinis POLA vadovas Š. Narbutas derėjosi dėl reagentų su tiekėjais ir, įtariama, už tai gavo neteisėtą atlygį.
A. Šešelgis teisme liudijo kaltinamojo Š. Narbuto nepažįstantis, tik atsitiktinai prasilenkdavo ministerijos koridoriuose, nieko negali pasakyti apie byloje minimus sandorius, tačiau teigė bendravęs su tuometiniu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovu V. Zimnicku.
Per teismo posėdį buvo išklausyti 2020 metų kovo pabaigoje specialiųjų tarnybų slapta užfiksuoti jųdviejų pokalbiai.
„Pridirbom šūdą. (...) Eik tu šikt. (...) 100 tūkst., kiek atvežė? 300 tūkst. atvežė, ojoj, šuniui ant uodegos, (..) 4–5 lemus“, – tokį V. Zimnicko ir A. Šešelgio pokalbį užfiksavo pareigūnai.
A. Šešelgis teismui pasakojo, kad tiesiog išklausydavo laboratorijos vadovo nuoskaudų ir palinkėjo jam laikytis ir pernelyg nesinervinti.
„V. Zimnickas labai pergyveno, kad darbas, kurį jis daro, būtų atliktas tvarkingai, jis labai pergyveno, kad fiziškai laboratorijos negalės atlikti tiek tyrimų“, – apie pandemijos pradžioje susiklosčiusią situaciją kalbėjo buvęs viceministras.
65 metų V. Zimnickas po ligos mirė 2020 metų liepą.
A. Šešelgis teigė, jog pandemijos pradžioje Lietuvos pareigūnai labai baiminosi, kad šalies neištiktų tokia situacija, kaip Italijoje, kuri 2020-ųjų pirmoje pusėje buvo viena labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių valstybių.
„Situacija buvo labai įtempta. Mes suvaldėm, bijojom, ar nesprogsim, kaip Italija“, – sakė A. Šešelgis.
Pasak jo, dėl to buvo siekiama kuo plačiau tirti nuo koronaviruso, kartais testavimo apimtys siekdavo iki 24 tūkst. per parą.
Vilniaus apygardos teismas kaip liudytoją apklausė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos skyriuje anksčiau vyriausiąja specialiste dirbusią Moniką Girdvainytę.
Moteris teigė Š. Narbuto asmeniškai nepažįstanti, 2020 metų pradžioje, prasidėjus pandemijai, ji gaudavo viceministrės Kristinos Garuolienės žodines užduotis, susijusias su COVID-19 tyrimus atliekančių laboratorijų darbu, tačiau reagentų pirkime ji nedalyvavo.
Pasak jos, reagentai buvo pristatyti laiku, dėl jų laboratorijos nusiskundimų neturėjo.
M. Girdvainytės teigimu, tuometinė viceministrė buvo jai persiuntusi susirašinėjimą dėl COVID-19 reagentų pirkimo.
„Tame susirašinėjime dalyvavo Š. Narbutas, aš nežinau, už ką jis buvo atsakingas, Sveikatos apsaugos ministerijoje nedirbo“, – per ikiteisminį tyrimą pasakojo liudytoja.
Tyrimo metu nustatyta, kad 2020 metų kovą–liepą, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, Š. Narbutas gavo K. Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu. Š. Narbutas derėjosi su reikiamus reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl jų įsigijimo kainos.
Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. vienetų įsigijimo.
Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vienetą, į šią sumą įskaičiuota ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.
Tyrimo duomenimis, apie šią kainos dalį bei vėliau sudarytą galbūt fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Š. Narbutas neinformavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š. Narbutas galėjo tyčia suklaidinti reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos atstovas.
Sveikatos apsaugos ministerija byloje yra civilinis ieškovas, ji yra pareiškusi 303,3 tūkst. eurų dydžio ieškinį.
