Nemėgstu skaičiuoti svetimus pinigus, bet tenka. Ir visai neseniai teko skaičiuoti svetimus pinigus, ir spėti kas bus ateityje. Aišku tie spėjimai tai tiesiog laiko švaistymas, bet vien dėl gero tikslo užkabinome klausimą susijusi su defliacijos ir infliacijos vertinimo.
Taigi šie veiksmai įtakoja – verslą, fizinį asmenį ir valstybės biudžetą. Pradėkime nuo defliacijos. Pirmiausia reikia susitarti, kad defliacija jau yra pasekmė. Priežasčių gali būti daug, bet sakykime, kad paklausa sumažėjo arba atsirado konkurentas kuris tą pati daiktą parduoda pigiau. Kodėl žmonės nori viską pirkti pigiau? Todėl, kad yra prielaida, kuo pigiau nupirksiu, tuo daugiau sutaupysiu. Iš tikro ne vienas „sutaupytojas“ man neparodė sutaupytos sumos. Pinigus išleido kažkur kitur. Bet ką reiškia verslui pardavimo kainos mažėjimas? Tai, kad uždirbama mažiau pajamų ir todėl gali mažiau mokėti darbuotojams. Kadangi darbuotojai dirba už minimalius atlyginimus, jie dar labiau spaudžia, kad galutinės produkto kainos mažėtų. Tam tikru metu pasidaro nerentabilu gaminti, ir gamintojas bankrutuoja. Bedarbiai eina į darbo biržą. Valstybei blogai nes prarandami mokesčiai ir dar problemos su bedarbiais. Todėl valstybės vadovai vengia visais būdais defliacijos. Yra dar vienas aspektas, kad į bankrutavusios įmonės vietą nauja neateina. Niekas nenori dirbti už kapeikas. Todėl po tam tikro laiko rinkoje lieka tik keli gamintojai ir turime oligopolija. Kainos momentaliai pradeda kilti nepriklausomai nuo pirkėjų noru. Valstybė džiūgauja surinkdama papildomus mokesčius ir pro pirštus žiūri į konkurencijos nebuvimą. Ir tampa aišku, kad nemokamas suris yra tik pelėkautuose. Trumpalaikis sutaupyti visada išsiverčia į didelius praradimus.
Tai gal geriau tada infliacija? Valstybės vadovų tikslas surinkti kuo daugiau mokesčių, o juos įtakoja du parametrai – kiek yra rinkoje pinigų ir kaip greitai jie apsiverčia. Šis terminas atrodo iš verslo, bet pinigų uždirbimo principai yra visur vienodi. Pinigų apyvartumą sunku įtakoti, todėl pasirenkamas lengvesnis kelias. Didinamas pinigų kiekis rinkoje. Ką tai reiškia? O tai, kad visi pinigai yra apmokestinti pagalvės mokesčiu. T.y. jeigu jus turėjote 100 Lt. tai jūs galėjote nusipirkti prekių už 100 Lt. Valstybė išleido 10 Lt. Dabar kainos pakilo, nes visi gali mokėti daugiau, taigi už senus 100 Lt. galite nusipirkti prekių kaip už 90 Lt. O kur dingo jūsų 10 Lt. Juos pasiėmė valstybė. Valstybė iš jūsų paėmė pinigus, net prie jų neprisilietusi! Už tai mums iš visų tribūnų sako, kad infliacija yra gerai. Tiesa pasakius yra ir kitas aspektas šitos istorijos. Jeigu pinigų vėl valstybei pritrūko, ji gali vėl prispausdinti. Ir jeigu persistengs tada papulsime turėsim hiperinfliacija. O tai jau blogai pačiai valstybei nes hiperinfliacijos metu prasideda socialiniai neramumai. Taigi koks infliacijos lygis yra gerai? Nu kadangi infliacija tai eilinių piliečių skurdinimas, tai reikia tiesiog palaikyti turtingų ir skurdžių balansą. O kaip tą padaryti? Ir čia aš atrandu atsakymą į klausimą kuris mane ilgai kankino. Jeigu mano seneliai, ką nors sukaupė, mano tėvai ką nors sukaupė, tai jau aš tikrai turėčiau gerai gyventi. Bet kažkaip visą tą laiką mano protėviai gyveno nuo atlyginimo iki atlyginimo ir nesvarbu kaip stengėsi bei pinigų uždirbo. Gerai, gal maniškiai nebuvo gabus, bet vidutiniškai tai turėjome mes visi sukaupti turtus, kurių aš nematau. O dabar prisiminkime infliacija. Tai geras būdas kontroliuoti sukauptus turtus. Taigi paimam informacija kiek indėlių atsirado bankuose. Padarome prielaida, kad tai sukaupti turtai ir tiek pat prispausdiname pinigų. Ir prikaupti pinigai tampa beverčiais. Jėga, dabar jau turiu rodiklį pagal kurį galiu nustatyti infliacijos lygį kuris yra „geras“. Ir tas lygis leis išlaikyti turto pasiskirstymą pakankamai efektyviai. Čia jau beveik sąmokslo teorija gaunasi.
Ir dabar įdomiausias faktas. Lietuva susiejusi Eurą su Litu ir todėl oficialiai teigia, kad pinigų negali spausdinti. Reiškia nei infliacijos, nei defliacijos negali būti. Taip pat negali ir atlyginimai augti dvigubai. Nu nebent pinigų apyvartumas rinkoje padidėtų dvigubai. O kaip tada su pinigų masės padidėjimu. Ir čia akys krypsta į bankus.
