Dizaineris ir inžinierius gavo atskirą patalpą, automobilį-donorą ir keletą pagalbininkų. Luigi Colani per vienerius metus sukūrė ne tik realaus dydžio modelį, ir pilnai funkcionuojantį egzempliorių.
Šio koncepto donoru tapo Ferrari Testarossa. Platforma, važiuoklė, interjeras buvo pasiskolinti būtent iš šio modelio. Variklis buvo vienintelis komponentas neturėjęs Ferrari ženkliuko. Luigi Colani jį įsigijo iš automobilių gamintojo Lotec.
Dizaineris nepasikuklino ir įsigijo dvylikos cilindrų galiūną, kuris išvystė net 750 arklio galių ir 900 NM sukimo momentą.
5 litrų darbinio tūrio agregatas, 1650 kilogramų sveriantį automobilį iki 100 km/val. priversdavo įsibėgėti per 3.8 sekundės. Maksimalus greitis siekė net 351 km/val.
Pristatymo metu, dizaineris ir jo komanda sulaukė įvairių vertinimų. Vieni gyrė drąsų specialistą, kiti peikė dėl beprotiškos išvaizdos ir Lotec variklio naudojimo.
Didžioji dauguma nusprendė, kad bus pagamintas tik vienas šio modelio egzempliorius, tačiau dizaineris privalės pakeisti superautomobilio išvaizdą.
Praėjus maždaug šešiems mėnesiams, Luigi su savo komanda pristatė gerokai atnaujintą ir patobulintą modelio koncepciją. Dizaineris pristatymo metu bandė įtikinti Ferrari vadovybe, kad nori su šiuo automobiliu pagerinti greičio rekordą!
Nors tai skamba kaip paprasta idėja, tačiau Luigi norėjo naująjį Ferrari išbandyti Jungtinėse Amerikos Valstijose esančiose druskų lygumose. Norint pagerinti greičio rekordą druskų lygumose, reikia specialaus ir preciziško pasiruošimo.
Ferrari kompanijos vadovus tokie pasiūlymai domindavo labiau negu įprastas ir nuobodos bendradarbiavimas. Todėl nereiktų stebėtis, kad Luigi ir jo specialistų komanda per maždaug du mėnesius sukūrė pilnai veikiantį automobilį, susikrovė daiktus ir iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas.
Po keletos bandomųjų važiavimų, keistai atrodantis Ferrari superautomobilis su Mike Strasburgu už vairo sugebėjo pasiekti net 351 km/val. greitį! Rekordą pagerinęs Ferrari vairuotojas teigė, kad buvo galima pasiekti didesnį greitį, tačiau tada reikėtų pagalvoti apie padangas, kurios sugebėtų atlaikyti tokį spaudimą.
Reikėtų paminėti, kad Ferrari buvo pradėjusi serijinę šio modelio gamybą. Tačiau 500.000 dolerių prašoma kaina atbaidė ne tik potencialius pirkėjus, bet ir Ferrari atstovus, kurie nenorėjo investuoti tokios didžiulės sumos į automobilį, kuris galbūt niekada nesuras savo šeimininko.
2011 metais turėjome galimybę pačiupinėti šį Luigi darbą. Daugiau apie tai
ČIA.
