„Moterų reprodukcinės teisės vėl Europos dėmesio centre. Vakar, matydama moterų piketus Lenkijos gatvėse vyliausi, kad tai, ką jos dabar patiria, vis tik bus laikina. Taip, kai kurioms tai jau gali būti per vėlu. Bet tikiu, kad šios šalies politikai pakeis požiūrį į tai, kas turi spręsti dėl savo kūno ir reprodukcinės sveikatos – pats žmogus, ar valstybė“, – socialine tinkle „Facebook“ penktadienį paskelbė politikė.
Lenkijoje ketvirtadienį įsigaliojo prieštaringai vertinamas teismo sprendimas, beveik visiškai uždraudžiantis abortus. Jis išprovokavo naujų masinių protestų šalyje, per kuriuos tūkstančiai žmonių išėjo į gatves.
Įsigaliojus valstybės oficialiajame leidinyje paskelbtai teismo nutarčiai Lenkijoje nutraukti nėštumą leidžiama tik išžaginimo arba kraujomaišos atveju, taip pat kai kyla grėsmė motinos gyvybei.
„Po gausių mitingų spalį, kuomet įvairiuose Lenkijos miestuose į gatves išėjo apie 400 tūkstančių žmonių, vakar kaimyninėje šalyje vėl vyko eitynės. Už moterų teisę pačioms spręsti, kada daryti abortą. Po pasipriešinimo rudenį buvo padarytos tik išimtys, kad abortai leidžiami, jeigu moters gyvybei gresia pavojus, po išprievartavimo bei kraujomaišos atveju. Tačiau jeigu vaisiui nustatomas galimas apsigimimas, išimčių nėra“, – sako parlamento vadovė.
Ji pažymi, kad pastaroji priežastis Lenkijoje ir yra pagrindinė – 2019 metais 98 proc. (iš 1110) abortų kaimyninėj šalyje daryti būtent dėl to, o uždraudus abortus šiuo pagrindu moterys gali būti paskatintos iš viso atsisakyti turėti vaikų.
„Labai liūdna ir skaudu, kad mūsų kaimynystėje, ES šalyje, politikai mano galintys reguliuoti moterų reprodukcinę sveikatą. Kaip jau minėjau, tikiuosi, kad šis sunkus periodas bus trumpalaikis. Juolab, kad nauji suvaržymai gali turėti visiškai priešingą efektą, nei galvojo politikai. Daugėja lenkių pareiškimų, kad dėl tokių žmogaus teisių suvaržymų jos ketina iš vis atsisakyti turėti vaikų“, – sako Seimo pirmininkė.
