Prieš savaitę į Seimo pirmininkę kreipėsi Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė Loreta Skurvydaitė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas bei Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros vedėjas Marius Sirutavičius, kad nutraukia bendradarbiavimą su centru.
Anot šių istorikų, matomos pastangos varžyti LGGRTC dirbančių tyrėjų laisvę, pajungti jų tyrimus menkai pagrįstų idėjų sklaidai, o pačią instituciją paversti primityviai suprantamo informacinio karo citadele.
Anksčiau į Seimą kreipėsi dalis Genocido centro darbuotojų dėl įtampos įstaigoje, dėl to, kad centro istorikai nušalinami nuo esminių sprendimų, tokių kaip tyrimų kryptys, strateginė plėtra ir t. t. Įt
Seimo valdyba praėjusią savaitę nusprendė sudaryti specialią darbo grupę aiškintis situaciją LGGRTC.
Pernai birželį LGGRTC generaliniu direktoriumi paskirtas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Adas Jakubauskas teigia, kad įtampa įstaigoje kilo pradėjus jos pertvarką. Anot direktoriaus, norima peržiūrėti darbo užmokesčio sistemą, įvesti kokybės kriterijus tyrimams, o tai kelia dalies darbuotojų pasipriešinimą.
Jis atmetė kaltinimus spaudimu mokslininkams ir istorinių tyrimu politizavimu.
Po darbuotojų kreipimosi į Seimą apie atsistatydinimą pranešė generalinio direktoriaus vyresniojo patarėjo pareigas ėjęs Vidmantas Valiušaitis. Anot Genocido centro darbuotojų, jam buvo sukurtas specialus etatas.
LGGRTC tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.
