„Manau, kad tai ir yra pavyzdys tos vidinės įtampos Laisvės partijos frakcijoje ir pačioje partijoje, kuri, matyt, ir vertė pastarosiomis savaitėmis „laisviečius“ elgtis kiek agresyviau, nei paprastai, na ir, žinoma, Silvos Lengvinienės pasitraukimas yra dar vienas pavyzdys, kad įtampos yra pakankamai didelės“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Antradienį Seime žurnalistams komentuodamas „laisvietės“ perėjimą į opoziciją Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas neatmetė galimybės, kad tokių perbėgimų bus daugiau, o Vyriausybei kadenciją gali tekti baigti dirbant mažumos sąlygomis, tai yra, Seime turint mažumos palaikymą.
Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad „judėjimas tarp frakcijų paskutiniais kadencijos metais nėra neįprastas“, ji taip pat tikino neturinti informacijos, kad perbėgimai galėtų vykti iš Liberalų sąjūdžio frakcijos.
„Kažkokių konkrečių ketinimų neįžvelgiu pas kitus Seimo narius, (Liberalų sąjūdžio frakcijoje – BNS) tikrai ne. Galbūt (E. Gentvilas) mato silpnąsias grandis kitose koalicinėse frakcijose“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, S. Lengvinienės pasitraukimas gali kelti rūpesčių kai kuriems „laisviečių“ darbotvarkės klausimams, pavyzdžiui, Civilinės sąjungos įstatymui įteisinant lyčiai neutralią partnerystę.
„S. Lengvinienės pasitraukimas į opoziciją situaciją komplikuoja. Nors, beje, ji pasakė išeidama, kad širdyje išlieka liberalė. Tai matysime, kaip balsuos“, – sakė Seimo pirmininkė.
S. Lengvinienei išėjus, Laisvės frakcijoje liks dešimt narių, valdančiojoje daugumoje – 73 nariai iš 141.
Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas parlamentarės perėjimo į opoziciją nesureikšmino, sakydamas, kad tai neturės didelės reikšmės ieškant palaikymo klausimams, susijusiems su žmogaus teisėmis.
Valdančiąją koaliciją Seime sudaro Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos.
