„Kritiškai vertinu Ž. Pinskuvienės pasisakymus. Sulig tuo momentu, kai imame kalbėti apie tuos vaikus, ar apie tuos žmones, kitokius, tokius, kuriuos lyg atskirti reikėtų – mes jau pralaimime žmogaus teisių kovą. Atskiriame žmones, kurie ir šiaip dėl įvairių priežasčių ir aplinkybių yra atskirti. Švietimo srityje, ko tikrai labai prašo švietimo bendruomenė, tai ne atšaukinėti reformos, ne grįžti atgal kelis ar keliolika metų, o tiesiog praktiškai įgyvendinti tai, kas jau yra pradėta“, – antradienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Mano manymu, kelias yra toks. Ten, kur trūksta mokytojų – ieškoti jų, ten, kur trūksta pagalbininkų – ieškoti jų, bet neatsitraukti nuo principinės pozicijos, kad turėtų būti įtraukus ugdymas, kad visi vaikai turėtų galimybę mokytis kartu. Švietimo bendruomenės ir mūsų visų, kaip visuomenės, pareiga yra užtikrinti tam reikiamas sąlygas“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta anksčiau, praėjusią savaitę Ž. Pinskuvienė išplatino viešą pranešimą, kuriuo pareiškė, kad nuo rugsėjo 1 dienos specialiųjų poreikių vaikai Širvintose bus ugdomi atskirose, tam pritaikytose erdvėse. Anot jos, tokiu būdu bus užtikrinama kitų klasėje besimokančių vaikų mokslo kokybė.
Tokius merės pasisakymus kritikavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Premjerė Ingrida Šimonytė svarstė, kad šiuo atveju būtų galima griebtis ir teisinių priemonių. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda sako ketinantis pasikalbėti su Ž. Pinskuviene.
ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.
Taip, visuomenėje yra visokių žmonių ir visi jie turi vienodą teisę būti. Bet gi tiems kitokiems ir jų tėvams niekas nerimeta atsakomybės už neurotipiškų savijautą?
Manau, kad, be abejo, visuomenė solidarizuojasi su tais, kuriems reikia ypatingo dėmesio - iš mūsų sumokėtų mokesčių yra samdomi mokytojų padėjėjai, įrengiamos specialios patalpos ir t.t. Visa tai teisinga. Taip ir turi būti. Bet kodėl paskutiniu metu negirdėti, kad vaikai su spec.poreikiais būtų mokomi adaptuotis visuomenėje, kiek tai įmanoma? Gal tai būtų teisingesnė politika?
