Čilę nusiaubusio 8,8 balų stiprumo žemės drebėjimo aukų skaičius padvigubėjo iki 708-ių. Neabejojama, kad žuvusiųjų skaičius tik augs, - praneša „BBC“.
„Katastrofos mastas – didžiulis. Paskutiniais duomenimis, žuvo 708 žmonės“, - šiandien žurnalistams sakė Čilės prezidentė Michelle Bachelet.
Pasak prezidentės, 541 žmonės žuvo Maulės regione, 64 – Biobio ir dar 103 kitose vietovėse.
Prezidentė pridūrė, kad auga ir dingusiųjų be žinios skaičius.
Per žemės drebėjimo sukeltą sumaištį, iš Čilano kalėjimo paspruko daugiau nei 269 kalinių. Kaip praneša „Sky News“ jie į laisvę pabėgo sugriuvus kalėjimo sienai. Per incidentą buvo rimtai sužeistas kalėjimo sargas.
Pareigūnams vėliau pavyko sučiupti tik 60 bėglių.
Vienas iš didžiausių žemės drebėjimų sukėlė cunamio grėsmę Ramiajame vandenyne. Kaip bebūtų, bangos nebuvo tokios aukštos kaip tikėtasi.
Japonija pranešė, jog šiauriausią jos salą Hokkaido vakar dieną plakė 3 metro aukščio bangos. Prancūzijos Polinezijoje tuo tarpu jos siekė 1,8 metro. Havajuose – 1 m., todėl ten buvo atšauktas cunamio pavojus. Šiuo metu cunamio grėsmė buvo atšaukta visame Ramiojo vandenyno regione.
Per 24 val. nuo pirminio drebėjimo Čilę krėtė dar devyni pakartotiniai smūgiai. Vienas iš jų stiprumu prilygo Haičio žemės drebėjimui.Daugelis žmonių, baimindamiesi pakartotinų smūgių, pirmąją naktį po drebėjimo praleido lauke.
Robertas Viljamsas, JAV geofizikas, teigė, jog Čilės žemės drebėjimas buvo šimtą kartų stipresnis negu Haičio. Kaip bebūtų, jo židinys glūdėjo daug giliau, todėl stichija pasiglemžė mažiau aukų.
Antrame pagal dydį Konsepsjono mieste per žemės drebėjimą sugriuvusiame 14-os aukštų pastate tebėra įkalinti mažiausiai šimtas žmonių, šiandien paskelbė miesto merė.
„Norint išgelbėti pastate įstrigusius žmones, laikas – svarbiausia“, - žurnalistams sakė ji.
„Mes visą naktį dirbome: griovėme sienas, tikėdamiesi atrasti gyvųjų. Labiausiai gelbėjimo darbams koją kiša benzino stygius mūsų mašinoms. Žmonėms tuo tarpu trūksta vandens“, - situaciją komentavo vienas iš gelbėtojų.
Be kitų nelaimių, žemės drebėjimo nusiaubtoje Čilėje įsikeri plėšikavimas. Konsepsjone policija vandens patranka ir ašarinėmis dujomis buvo priversta vaikyti „Lider“ prekybos centrą siaubusią minią. Pranešama, kad ji glemžėsi viską, kas pasitaikė po ranka.
„Gamtos jėgos stipriai paveikė mūsų šalį. Jos dar kartą tvirtina mūsų galimybės priešintis ir atsistoti atgal ant kojų. Mes savo ruožtu šalyje bandome atstatyti būtiniausią infrastruktūrą“, - žmones kalbomis ramino Čilės prezidentė.
Anot M.Bachelet, „katastrofinę padėtį“ ji paskelbė net šešiose šalies regionuose.
Drebėjimas smogė anksti ryte, 3 val. 34 min. vietos (8 val. 34 min. Lietuvos) . Jo epicentras buvo per 91 kilometrą nutolęs nuo pietrytinio Konsepsjono miesto ir 317 kilometrų nuo šalies sostinės Santjago.
Keliams ir pastatams buvo padaryta didžiulė žala. Šalis buvo atkirsta nuo elektros, vandens ir telefono linijų. Daugelis miestų skendi visiškoje tamsoje. Sostinėje tuo tarpu įsiliepsnojo chemikalų fabrikas. Dėl pavojingų liepsnų reikėjo evakuoti visą greta įsikūrusį kvartalą. Laimei, ugnis buvo greitai pažabota.
Santjago oro uostas, kaip spėjama, bus uždarytas dar bent 72-iems valandoms. Visi skrydžiai yra nukreipiami į Mendosos miestą Argentinoje.
Teigiama, kad buvo sugadinta virš 1,5 milijono namų, įskaitant istorinius šalies statinius.
Kol kas Čilė nepaprašė užsienio pagalbos. Neatidėliotiną pagalbą gyventojams ji tikisi suteikti pati.
Atsakomybę už šalies atstatymą netrukus pereis išrinktajam prezidentui Sebastijanui Pinerai. Jis prezidento pareigas turėtų pradėti eiti už dvejų savaičių.
Tikroji žemės drebėjimo sukelta žala išlieka neaiški. Tačiau viena JAV rizikos įvertinimo grupė „Eqecat“ paskaičiavo, kad nuostoliai gali siekti 15-20 mlrd. JAV dolerių, arba 10-20% Čilės BVP.
Ekonomikos analitikai tvirtina, kad žemės drebėjimas šios Andų valstybės ekonomikoje paliks gilų atspaudą. Smuks nacionalinė valiuta (pesas), o šalies vyriausybei prireiks didelių lėšų atstatymo darbams.
Kaip bebūtų, ilgalaikėje perspektyvoje Čilei tai turėtų atsipirkti: vykstant milžiniškai rekonstrukcijai ekonomika augs.
Didžiausias pasaulio žemės 1960-aisiais drebėjimas vyko būtent Čilėje, Valdivijoje. Jis siekė 9,5 balo stiprumą ir nusinešė 1655-ių žmonių gyvybes.
Reportaže stebėkite žemės drebėjimo nuostolių mastą:
Stiprių bangų į orą pakeltos mašinos
Sugriauta bažnyčia Kuriko mieste
Savanoriai dalija kavą naktį gatvėse praleidusiems žmonėms
Netoli jūros
Mašina prie sienos skeveldrų Kurike
Visiška destrukcija
Berniukas stovi prie sugriautų namų Santjage
