Didžiulis žemės drebėjimas sukrėtė centrinę Čilę. Pirminiais duomenimis skaičiuojama, kad jo stiprumas siekė net 8.8 balus pagal Richterio skalę.Čilės televizija jau pranešė apie 122 aukas.
Drebėjimas smogė anksti ryte, 3 val. 34 min. vietos (8 val. 43 min. Lietuvos) . Jo epicentras buvo per 91 kilometrą nutolęs nuo pietrytinio Konsepsjono miesto ir 317 kilometrų nuo šalies sostinės Santjago.
Po pagrindinio smūgio buvo jaučiami dar keli pakartotiniai smūgiai, nuo 5,6 iki 6,9 balo stiprumo.
Šalies prezidentė Michelle Bachelet deklaravo katastrofą, o šalies gyventojus prašė išlikti ramiais. Pakrančių gyventojus ji paragino keltis į aukštesnes vietas.
Specialio sirenos, raginančios žmones ieškoti aukštesnių vietų buvo girdėti ir Prancūzijos Polinezijoje bei Havajuose.
Prezidentės teigimu, labiausiai nuo žemės drebėjimo nukentėjo pietinėje Čilėje įsikūrusi Chuano Fernandeso salų grupė.
Pranešama, jog pastatai Santjage drebėjo 10-30 sekundžių. Drebėjimo metu dingo elektra ir ryšiai.
Santjago oro uostas šiuo metu yra uždarytas, o visi skrydžiai nukreipiami į Argentinos miestą Mendosą.
JAV savo ruožtu Čilę, Peru ir Ekvadorą įspėjo apie gresiantį cunamį. Vėliau įspėjimas buvo duotas visoms prie Ramiojo vandenyno krantų įsikūrusioms šalims.Mokslininkai apskaičiavo, jog cunamio banga Pietų Amerikos krantus turėtų pasiekti maždaug per 7 valandas po žemės drebėjimo.
JAV Geologinės tarnybos duomenimis, cunamio požymiai jau buvo užfiksuoti Valparaiso vietovėje, įsikūrusioje vakariniame Santjago. Čia bangos siekė net 1,29 metrų aukštį. Japonų meteorologai teigė, kad drebėjimo sukelta cunamio banga gali atsiristi ir iki priešingo Ramiojo Vandenyno kranto.
„Tokio stiprumo drebėjimas pajėgus sukelti cunamį, kuris šalia epicentro įsikūrusias pakrantes gali pasiekti akimirksniu, o tolėliau esančias – per kelias valandas“, - grėsmę komentavo tarnybos atstovai.
Anot JAV Geologinės tarnybos, drebėjimo židinys buvo Ramiajame vandenyne maždaug 35 kilometrų gylyje Čilės Maulės regiono krantais.
„Šalis ką tik patyrė milžinišką žemės drebėjimą. Dabar mes bandome išsiaiškinti poveikio mastą. Tiriame Čilės kelių, ligoninių ir kitų statinių būklę bei, savaime suprantama, žuvusiųjų skaičių“, - teigė Čilės prezidentė M.Bachele.
Prezidentė paragino žmones atsisakyti kelionių planų, nes daugelyje drebėjimo paveiktų rajonų saugumo sumetimais buvo uždaryti tiltai.
Pasak vietinės televizijos, Kolinos mieste, įsikūrusiame per 20 kilometrų nuo Santjago, po drebėjimo įsiliepsnojo chemikalų atsargos. Laimei, gaisrą pavyko suvaldyti.
Santjago universiteto profesorius Cristian Bonacic tuo tarpu sakė, jog Čilės miestai gerai atlaikė tokio masto žemės drebėjimą. Nors neveikė mobilieji telefonai, šalis nebuvo atkirsta nuo interneto ryšio.
Didžiausias pasaulio žemės 1960-aisiais drebėjimas vyko būtent Čilėje, Valdivijoje. Jis siekė 9,5 balo stiprumą ir nusinešė 1655-ių žmonių gyvybes.
Drebėjimo sumaitotos mašinos Santjage
Apgadintos kolonos
Sugriauti pastatai Santa Kruze
Liepsnojantis pastatas Konsepsjone
Drebėjimo išgąsdinti žmonės Santjage
Čilės prezidentė Michelle Bachelet.
Drebėjimo koordinatės
