Dėl išaugusių kainų tabako pardavimas pernai krito perpus. Tačiau teiginiai, kad gyventojai mažiau rūko, vertinami skeptiškai.
Medikai kol kas nedžiūgauja dėl sumažėjusių plaučių ligomis sergančių pacientų, o su rūkalų kontrabanda kovojantys pareigūnai darbo turi vis daugiau. Bet prieš visa tai šalies valdžia užsimerkia. Stulbinama nesurinktų už tabaką akcizų ir rekordiškai mažėjanti rūkalų pardavimo statistika nesutrukdė antrąkart lipti ant to paties grėblio: nuo sausio 1-osios akcizas už apdorotą tabaką vėl padidintas.
Per dvejus metus akcizo tarifas augo tris kartus – šįmet bei 2009-ųjų kovą ir rugsėjį. Kuo aukščiau kilo cigarečių kainos, tuo smarkiau krito jų pardavimas: pernai apdoroto tabako parduota perpus mažiau nei 2009-aisiais ir beveik triskart mažiau nei 2008-aisiais.
Vis dėlto retas gyventojas patikintų, kad sparčiai augančios rūkalų kainos skatina mesti rūkyti. Juk įmanoma įsigyti ir neapmokestintų, paprastai iš Rusijos ar Baltarusijos Lietuvą pasiekiančių cigarečių. Jų pakelis šešėlinėje prekyboje kainuoja gerokai mažiau – ne apie 8 ar 10 litų, o tik 3 ar 4 litus.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo, kad pernai sausio–lapkričio mėnesiais akcizų surinkta 9,7 procento, arba 286 030 tūkstančiais litų mažiau nei 2009-aisiais tuo pačiu laikotarpiu. Patvirtinta, kad tam įtakos turėjo 23,7 procento kritęs benzino pardavimas, 5,2 procento sumažėjusi stipriųjų alkoholinių gėrimų prekyba bei labiausiai kritęs cigarečių pardavimas.
Parduota perpus mažiau
VMI duomenimis, pernai sausio–lapkričio mėnesiais cigarečių buvo parduota 43,9 procento mažiau nei 2009-aisiais tuo pačiu laikotarpiu. Už apdorotą tabaką užpernai buvo surinkti 649 milijonai 39 tūkstančiai litų, o pernai – 495 milijonai 263 tūkstančiai, net 153 milijonais 776 tūkstančiais litų mažiau.
Lina Muižienė, MAXIMA LT, UAB, Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė „Sekundei“ pranešė, kad cigarečių pardavimas krito jau dvejus metus iš eilės. Didžiausias prekybos tinklas Lietuvoje 2010-aisiais pardavė du kartus mažiau cigarečių nei 2009-aisiais ir 3,5 karto mažiau nei 2008-aisiais.
Tokią pat statistiką patvirtino ir prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
„Pernai cigarečių pardavimas krito 50 procentų. Pastebėjome, kad buvo daug mažiau parduota pačių pigiausių cigarečių – tokių, kurios populiarios kaip kontrabandinės prekės. Brangiausių cigarečių nebuvo mažiau parduota – kurie jas rūkė, tie ir toliau pirko. Tai, kad cigarečių parduodama vis mažiau, pastebima buvo kaskart po akcizų pakėlimo praėjus mėnesiui“, – sakė D.Ryliškis.
Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas Robertas Busila „Sekundei“ patvirtino, kad kontrabandines cigaretes laikinai priglaudžiantis F tipo sandėlis niekada nebūna pustuštis, o kontrabandą naikinantys muitinės pareigūnai visuomet darbo turi sočiai.
Įveža milijonus cigarečių
Kad cigarečių kontrabandos mastai stipriai išaugo, patvirtino ir Muitinės departamento atstovai. Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji inspektorė Gintarė Vitkauskaitė informavo, kad pernai buvo sulaikyta beveik dvigubai daugiau kontrabandinių cigarečių nei užpernai.
„Padidėję akcizai turi įtakos bandymams įvežti cigaretes į Lietuvą. Išankstiniais duomenimis, 2010-aisias Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė daugiau kaip 211 milijonų vienetų cigarečių, kurių vertė – apie 70 milijonų litų. 2009-aisias buvo sulaikyta 120,5 milijono vienetų cigarečių, įvertintų 28,9 milijono litų“, – pranešė Muitinės departamento atstovė.
G.Vitkauskaitės teigimu, vienu iš pagrindinių kontrabandos reiškinio veiksnių išlieka kontrabandos būdu gabenamų prekių kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse – Baltarusijoje ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje. Esą gyventojus imtis nelegalių veiklų skatina ir nedarbas, sudėtingos ekonominės sąlygos bei perkamosios galios mažėjimas.
„Didėjantis kontrabandinių prekių sulaikymų skaičius rodo, kad muitinė, reaguodama į besikeičiančią situaciją, dar labiau sutelkė pajėgas bei suaktyvino jėgas kovodama su kontrabanda. Tai teikia viltį, kad bendromis teisėsaugos institucijų pajėgomis situaciją pavyko stabilizuoti“, – sakė vyriausioji inspektorė.
Ligonių nesumažėjo
Panevėžio ligoninės Pulmonologijos skyriaus vedėja Vanda Šukienė teigė, jog pagal statistiką sergančiųjų plaučių vėžiu nesumažėjo – pernai rūkalių liga susirgo maždaug tiek pat gyventojų, kaip ir 2009-aisiais ar 2008-aisiais.
„Kad tabako pardavimas krenta, reikia džiaugtis, bet rūkančiųjų nemažėja. O jei jų ir mažiau, taip greitai plaučių ligos nesitraukia – tai ne kokia šiltinė. Tikroji statistika atsiskleisti gali tik po kokių trejų metų. O šįmet plaučių ligų ligonių panašiai tiek pat, kaip ir pernai ar užpernai. Tiesiog kartais jų sumažėja, kartais daugiau atsiranda. Beje, tuberkuliozė su rūkymu nelabai ir siejama, tik ja sergantys rūkaliai sunkiau gyja. Su rūkymu labiausiai siejamas plaučių vėžys. Jis vystosi, kai veikia kancerogeninės medžiagos, cigarečių dūmuose esančios dervos. Jos koncentruojasi bronchuose, nusėda ant jų sienelių, dirgina gleivinę ir per ilgesnį laiką išsivysto vėžys. Vadinasi, jei pernai sumažėjo rūkalių, pastebėsime ne taip greitai – tik po metų kitų. Iš karto sergamumas plaučių vėžiu nekrenta“, – sakė gydytoja.
V.Šukienės teigimu, rūkantiesiems staiga dėl kokių nors priežasčių atsisakyti žalingo įpročio nėra lengva: „Niekada nemečiau rūkyt, nes nebuvau pradėjusi. Tačiau žinau, kad tai padaryti yra gana sunku. Esu girdėjusi, jog į tabaką dedamos specialios žolės – tam, kad rūkantysis greičiau priprastų. Prieš daugelį metų pacientams paaiškinus, kad rūkymas nepadeda išsigydyti tuberkuliozės, ligoniai cigarečių tuoj pat atsisakydavo. O dabar mane ligoniai tikina, kad to padaryti negali. Cigaretės tampa lyg narkotinės medžiagos, metant rūkyti atsiranda abstinencija. Ne veltui sakoma, kad tabako ir alkoholio verslas pats geriausias. Verslininkai mėgsta pinigus ir žmonių sveikatos nežiūri.“
Faktai
· Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliko tabako akcizų politikos ir jos pasekmių tyrimą – nagrinėjo 2002–2010 m. apmokestinimo akcizais ir tabako gaminių rinkos tendencijas. Išaiškėjo, kad akcizo mokesčio tabako gaminiams didinimas kartu su kitais ekonominiais ir socialiniais veiksniais turi didžiulę įtaką legaliai ir nelegaliai tabako gaminių rinkai.
·
· LLRI eksperto Vytauto Žukausko teigimu, Lietuvoje galima išskirti du akcizų tabakui didinimo laikotarpius: 2002–2004 m., kai akcizų našta augo apie 70 procentų, ir 2007–2009 m., kai akcizai augo apie 130 procentų. Per abu laikotarpiuose buvo pastebimas cigarečių mažmeninių kainų augimas, abu laikotarpiai akivaizdžiai susiję su kontrabandos ir nelegalių tabako gaminių vartojimu.
· 2002–2004 m. Lietuvoje mažėjo legalių cigarečių pardavimas, išaugo kontrabanda ir nelegali rinka. 2004-aisiais legalios ir nelegalios rinkos dalys beveik susilygino – nelegalių cigarečių vartojimas sudarė 50 procentų viso vartojimo.
· 2005–2008 m. ekonomika sparčiai augo – didėjo žmonių perkamoji galia, o nelegali rinka ėmė mažėti. Tuo laikotarpiu augo ir legalių cigarečių pardavimas. Nuo 2008-ųjų nelegali rinka vėl ėmė plėstis. 2008-aisiais Lietuvoje buvo suvartojama 60 milijonų kontrabandinių cigarečių pakelių, 2009-aisiais – 70 milijonų pakelių.
· Pasitvirtino prognozės, kad 2010-aisiais bus didelis nelegalios rinkos ir kontrabandos šuolis. Buvo numatyta, kad kritus legalių cigarečių pardavimui nelegali rinka pasieks 2004-ųjų lygį ir vėl sudarys apie 50 procentų visos cigarečių rinkos – apie 110 milijonų cigarečių pakelių.
Justė Briedytė
