Per 23-ejus tarnybos metus A. Kirilovas sukaupė nemažai patirties ir iš eilinio pareigūno tapo užkardos vadu. Jis sutiko su naujienų portalu tv3.lt pasidalinti savo bei kolegų patirtimi tarnyboje, o ypač Naujųjų metų naktį.
Naujuosius pareigūnai sutinka įvairiai
Užkardos vadas juokauja, kad pareigūnus Naujųjų metų naktį pirmiau pasveikina kaimyninės šalies Baltarusijos pasieniečiai bei netoliese esančių gyvenviečių gyventojai, paleisdami į dangų fejerverkų salves. O tik po valandos, atėjus Naujiesiems metams, ir Lietuvoje pasipila tautiečių sveikinimai:
„Kadangi dirbame prie sienos, saugome valstybės sieną, tai tradiciškai būdavo taip, kad pirmieji šaudydavo kitos šalies pareigūnai, Naujieji metai visada prasidėdavo anksčiau.
Pamatydavai jų pusės šou, tiek pareigūnų, tiek aplinkinių gyvenviečių, o paskui jau ateidavo mūsų pusei eilė parodyti, kad Naujieji metai atėjo.“
A. Kirilovas tikina, kad tikrai ne visi valstybės sieną saugantys pareigūnai Naujųjų naktį gali rasti laiko pasidžiaugti fejerverkais. Vyras pasakoja, kad kai kuriems pareigūnams tenka vieniems, be jokios pastogės ar laužo, tamsoje saugoti sieną, o tai, pasak jo, ne visiems pakeliamas darbas.
Pats užkardos vadas pamena, kaip jam kūnu nubėgdavo šiurpas, kai netoliese išgirsdavo krebždesį ir nežinodavo, ar šiuos garsus skleidžia žvėris, ar pažeidėjas:
„Budi, o kažkas kažkur krebžda, šakos šlama ir, nors esu vyras, pareigūnas, tam tikra baimė atsiranda ir bandai išsiaiškinti, ar pažeidėjas – žmogus ar žvėris. Ypatingai, kai netoliese vilkai staugia ar girdi šernų bandą, šiurpuliukas šioks toks praeina.“
Tarnyba kaip veiksmo filme
Kalbėdamas apie budėjimą tamsiame miške, A. Kirilovas prisimena ir vienus pirmųjų vykdytų sulaikymų, kurių metu teko pažeidėjus vytis tamsoje, miške nežinant, ar pavyks pagauti sieną kirtusį žmogų, ar ne.
Itin gerai pulkininkas leitenantas pamena ir vieną įvykį, primenantį veiksmo filmą. Pareigūnui teko nukreipti ginklą į norėjusį pabėgti pažeidėją ir, kaip jis sako, panaudoti psichinę prievartą, kad žmogus persigalvotų:
„Gerai pamenu vieną momentą, kai sulaikant asmenį teko panaudoti ir tą psichinę prievartą – nukreipti ginklą į asmenį, kad jis atsisakytų ketinimo pabėgti, tai dažniausiai suveikia“, – sako A. Kirilovas, kuris tikisi, kad ateityje jam taip pat neprireiks iššauti iš tarnybinio ginklo.
„Šaudyti savo gyvenime tikrai neteko ir labai gerai, kad neteko. Turbūt nei vienas pareigūnas nenorėtų panaudoti ginklą tikrąja prasme – šaudyti. Netgi įspėjamaisiais šūviais, neduok Dieve, į žmogų. Šių dalykų man neteko patirti.“
Pažeidėjais tampa ir miško žvėrys
Didelis, apie 22 kilometrus besitęsiantis pasienio ruožas yra stebimas Lavoriškių pasienio užkardoje dirbančių pasieniečių. Jie judėjimą aplink Lietuvos sieną gali stebėti naudodamiesi vaizdo stebėjimo kameromis.
Kadangi kameros puikiai vaizdą stebi ir nakties metu, A. Kirilovas tikisi, kad šiais metais pažeidėjais taps tik miško žvėrys:
„Pažiūrėsime, ar būna stebuklų pas gyvūnus, nes matome viską gyvai ir dieną, ir naktį. Visi gyvūnai prieš mūsų akis. Paprastai labai sunku pamatyti vilką, lūšį ar elnią, tačiau šiuo metu tai yra mūsų kasdienybė. Tikiuosi, kad per Naujuosius metus pažeidėjai bus tik gyvūnai, o realių pažeidėjų tikiuosi nebus.(Juokiasi)“
Šiemet švęs kitaip
Užkardos vadas pasakoja, kad dabar, kai nebedirba pamaininio darbo, šventes jau kelis metus iš eilės gali sutikti namuose su šeima. Vis dėlto šiuos Naujuosius metus pareigūnas sutiks kitaip nei įprastai – be didelio draugų būrio.
Nors kompanija bus mažesnė, o ir fejerverkų nebus, vyras tikina, kad šventę būtinai paminės. Tam planuoja vakare užkurti didelį laužą:
„Anksčiau Kalėdos buvo šeimos rate, o Naujieji metai – draugų būryje, linksmai su fejerverkais, kažkur išvažiuojant. Šie Naujieji metai bus šiek tiek kitokie – be fejerverkų, bet su dideliu laužu. Gerbiu tuos, kurie dirba per šventes, mus saugo. Noriu jiems palinkėti saugios tarnybos“, – viltingai pokalbį baigia A. Kirilovas.
