Tikriausiai visi bent kartą yra matę populiarius amerikietiškus serialus, kuriuose vaizduojamas ligoninės priimamojo personalo darbas. Bežiūrint tokius epizodus, daugelį žiūrovų sudomina tos kritinės ir už širdies griebiančios situacijos, kuriose vaizduojamos įvairios traumos, skubios pagalbos skyriaus kasdienybė.
Atvežami pacientai po avarijų, kritinės ir itin retai matomos traumos, su kuriomis susidursi tikrai ne kiekvieną dieną – tai labiausiai „užkabina“ žiūrovus.
Tačiau vieną vakarą tv3.lt žurnalistams apsilankius viename skubios pagalbos priėmimo skyriuje, vilniečių vadinamoje Lazdynų ligoninėje, greitai galima suprasti, kad čia personalo darbas – daug sunkesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o realybė gerokai žiauresnė už kino filmų epizodus.
Nuolatos budi apsauga
Vos tik atsidarius automatinėms durims, skubios pagalbos priėmimo skyriuje pacientus pasitinka nelabai malonus kvapas. Iš karto galima suprasti, kad čia atvažiuoja visi – nepaisant jų socialinio gyvenimo būdo ar materialinės padėties. Juokaujama, kad čia susimaišę kraujo, alkoholio, šlapimo ir ašarų tvaikas.
Akis greitai patraukia juodais langais įstiklintas kampas su užrašu „Apsauga“. Pasidaro aišku, jog šiame skyriuje pacientai ne tik laukia, bet neretai mėgsta parodyti ir tvirtą savo charakterį. Pasitaiko atvejų, kai čia atvykę pacientai ima aiškintis santykius tarpusavyje, todėl apsauginių tvirtumo čia tikrai prireikia.
Anksčiau čia pacientai plūsdavo visiškai be eilės, todėl įvedus naują tvarką su „numerių išdalinimais“, matyt, pasidarė kiek ramiau.
Nors šiame skyriuje tv3.lt portalo žurnalistai lankėsi tarpušvenčio vakarą, jau tuomet buvo galima pajausti kasnakt priėmimo skyriuje tvyrančias emocijas.
Už vardą svarbesnis numeris
„489 numeris!“, – staiga sušunka viena iš priėmimo skyriaus darbuotojų. Neskubėdamas ir sukandęs dantis atsistoja vaikinas, nušlubuoja iki ligoninės durų, kurios veda pas gydytojus. Pro šias duris kuo greičiau svajoja įeiti visi laukiantys.
„Nu va, žaidė krepšinį ir prisižaidė. Užtenka jau profesionalai nuolatos turi traumas, o tas neklauso visada manęs“, – belaukiantis sūnaus suburba greta laukiančiai moteriai vaikino tėvas.
Kadangi kaip tik tuo metu Lietuvoje vyravo atodrėkis, neužtrunka laiko pastebėti, kad nemažai laukiančių pacientų yra su kojų, rankų traumomis. Tarp pacientų net nebūtų galima išskirti vidutinio amžiaus, yra tiek jaunų, tiek jau ir senjorų.
Didžiulės kantrybės reikalaujantis darbas
Šio skyriaus durys praktiškai niekada neužsidaro, pro jas vis įeina patys pacientai, o kai kurie jau lydimi greitosios pagalbos personalo.
Nors patys medikai tikina, kad šiais metais šventinis laikotarpis buvo gana įprastas, bebūnant čia stebina jų kantrybė ir beprotiškai žmogiškas elgesys su kiekvienu čia atvažiuojančiu.
Vieną akimirką pro duris įveža pagyvenusį vyrą, visi aplink iš karto supranta, kad pastarasis padauginęs alkoholio.
Užsidėjęs rankas ant galvos jis šypsosi ir rodos net nesupranta, kur esąs.
„Labas vakaras, ponas. Ar žinote, kur esate?“, – paklausia jo skyriaus darbuotoja, vyras tik nusijuokia ir atsako, kad tikrai nieko nesupranta.
Moteris jo perklausia: „Ponas, galbūt čia patekote, kad daug išgėrėte?“, – pasiteirauja ji. Vyras tik linksėdamas pritaria: - „Daug, labai daug...“.
Veiksmas čia tikrai nesustoja nė akimirkai. Štai viena šeima laukia dukros, kitas sėdintis vaikinas su traumuota koja laukia, kol jį priims, darbuotojos kantriai pildo registracijos lapus, kitos bėgioja iš vienos palatos į kitą.
Jos pralekia taip greitai, kad vos suspėji sugauti jas akies krašteliu.
Atvažiuoja visiškai vieniši
Net baisu pagalvoti, kiek darbo ir kantrybės čia dirbantys žmonės įdeda tokiomis sunkiomis naktimis kaip Naujųjų metų išvakarės. Šiame skyriuje stebint personalo darbą, iš tiesų neretai prireikia ir tvardyti savo emocijas.
Štai pro duris greitosios pagalbos darbuotoja įveža visai jauną merginą. Vežimėlyje sėdinti mergina vos tramdo ašaras, jos kaktoje matosi nemenko gylio pjautinė ar kirstinė žaizda.
Nors darbuotojos stengiasi nuraminti merginą, viskas, ką ji dabar gali daryti – tai verkdama šukuoti savo išpeštus plaukus. Mintyse nejučiomis imasi kurtis galimi šios merginos traumos scenarijai.
Gal paslydo, gal netyčia susitrenkė, o gal įvyko buitinis konfliktas...
Labiausiai širdį suspaudžia bematant tuos, kurie traumuoti į šį skyrių atvažiuoja vieni. Jų veide matyti baimė, nerimas ir pasimetimas.
Kalėdos praėjo ramiai
Vilniaus medikai sako, kad per Kalėdų švenčių dienas sostinėje kiek padaugėjo įvairių traumų ir medikų iškvietimų, tačiau, pasak jų, šios šventės neišskiria iš kitų šventinių ar savaitgalio dienų.
Vilniaus greitosios pagalbos stoties budinti gydytoja Liudmila Šafranovič BNS sakė, jog iškvietimų daugiau nei paprastai, nes nedirba poliklinikos, todėl žmonės dažniau kviečia greitosios pagalbos medikus. Anot jos, antroji Kalėdų diena nėra išskirtinė, fiksuojamos smulkios avarijos ir traumos.
Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės traumatologas, nesutikęs atskleisti pavardės, BNS sakė, jog šios dienos niekuo neišsiskiria iš kitų šventinių dienų.
„Per šventes visą laiką daug pacientų, daug traumų – tiek kojų, tiek rankų lūžiai, įvairios traumos dėl slidumo, dėl buitinių konfliktų, dėl alkoholio, bet nieko kitaip nei anksčiau, ankstesniais savaitgaliais, niekuo neypatinga diena. Skaičius bus nemažas, bet jis bus žinomas tik rytoj (ketvirtadienį - BNS)“, – BNS sakė gydytojas.
Jis pabrėžė, kad tai jau penkta švenčių diena, todėl ji ir nėra išskirtinė. Abu gydytojai teigė negalintys pasakyti iškvietimų ar traumų statistikos.
