Šiuo metu politikos reikalų industrija išgyvena svarbų laikotarpį, kurio iššūkis - suvienyti lobistus, turinčius skirtingą išsilavinimą ir statusą. Kai lobistine veikla užsiimantys asmenys susitelkia, jie vienijasi ne įgyto išsilavinimo ar gautų žinių pagrindu.
Lobistų veikla valstybėse narėse yra suformuota skirtingos politinės kultūros tradicijų. Tai lemia tiek skirtingas lobizmo formas, tiek ir nevienodą veiklos apmokestinimą. Taip pat yra taikomi skirtingi etiniai veiklos standartai, skiriasi ir pats lobistų požiūris į savo veiklą, nes skiriasi gebėjimai, kompetencijos lygis ir tikslai.
Lobistinė veikla yra vertintina kaip kompleksinė. Mes neturime kodifikuoto žinių turinio. Tačiau mes teikiame savo paslaugas remdamiesi įgytais akademiniais ir praktiniais pagrindais, taip pat remiamės asmenine patirtimi, veiklos filosofija ir ekspertize. Mūsų profesijoje yra ne vienas sprendimo būdas ar viena interpretacija, yra daug galimybių atstovauti ar spręsti įvairaus pobūdžio klausimus. Sprendimas veikti kiekvienoje situacijoje remiasi teorinių, praktinių ir asmeninių žinių analize. Lobistas imasi įvairių priemonių, kad tikslas būtų pasiektas. O didžiausias iššūkis lobistams yra palaikyti tvarką nuolat kintančioje profesinėje srityje. Taip pat kinta ir mūsų veiklos efektyvumas bei ekspertinės žinios. Lobistai turi nuolat skirti dėmesį žinioms apie politinį procesą valstybėje, biurokratinio aparato veiklą, taip pat atstovavimo techniką, lobizmo taktikos ir strategijos atnaujinimą. Mūsų veikla turi padidinti piliečių dalyvavimo demokratinėje visuomenėje laipsnį.
Profesiniai iššūkiai turėtų suvienyti lobistus bendrai veiklai ir išplėsti lobistų veiklos sritis. Tiktai kolektyviniai veiksmai gali išreikšti bendrą sutarimą.
Diskusijose lobistai turi akcentuoti, kokių veiksmų reikia imtis, o ne kalbėti apie tai, kas yra nepriimtina. Jie turi suvokti, kodėl jų veikla daro įtaką demokratijos sklaidai. Lobistai turi naudotis informaciniais kanalais, kuriuose gali pasidalyti informacija apie kompleksinių klausimų sprendimo perspektyvas, taip pat apie sprendimų priėmėjus. Dar daugiau, lobistai turi viešinti savo veiklą ir priartinti visuomenę prie lobistinės veiklos galimybių veikti ES politikos formavimo procesą, taip pat formuoti visuomenės nuomonę šiuo klausimu, pristatyti studijas, kurios gali pozityviai veikti lobistinę veiklą, taip pat paviešinti ir negatyvius pavyzdžius, kai lobistinė veikla yra varžoma. Išties lobistai turi ieškoti būdų, kaip suvienyti savo pozicijas ir jas išreikšti formuojant bendrą darbotvarkę.
Kai ES komisaras Siimas Kallasas pabrėžė Europos skaidrumo iniciatyvos planą, mūsų profesijos atstovai nebuvo pareiškę vieningos nuomonės šiuo klausimu. Europos reikalų profesionalų organizacijos (Society of European Affairs Professionals, SEAP) vadovas galėjo reikšti savo nuomonę atstovaudamas tik 150 asmenų, kurie ne visi užsiima lobistine veikla. Tačiau ES piliečių organizacijos kontaktinė grupė (The EU Civil Society Contact Group), kuri jungia šešias didžiausias Europos visuomenines organizacijas, galėjo reikšti nuomonę tik tų visuomeninių grupių, kurios yra šios organizacijos narės, o ne visų pilietinės visuomenės veikėjų vardu. Europos viešųjų reikalų konsultantų asociacija (European Public Affairs Consultancies Association, EPACA) galėjo pareikšti savo 26 konsultacinių įmonių požiūrį, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad yra išdėstyta visų konsultacinių įmonių nuomonė dėl skaidrumo priimant sprendimus.
Kai buvo kuriama Akredituotų lobistų Europos Parlamente asociacija (Association of Accredited Lobbyists to the European Parliament, AALEP), asociacijos įkūrimo koncepcija rėmėsi faktu, kad Europos Parlamente veikia daugiau nei 4500 akredituotų lobistų. Tokio pobūdžio organizuota profesinė asociacija yra veiksmingas būdas daryti įtaką reikšmingiems pokyčiams profesinėje srityje.
Lobistinė veikla turi suteikti kryptį naudojamiems ryšiams, taip pat turi apibrėžti veiklos pobūdį ne tik sau, bet ir visuomenei. Todėl labai svarbu lobistams jungtis į asociacijas, kurios gali efektyviai atstovauti profesiniams interesams, taip pat svarbu finansiškai remti asociacijų veiklą, kad būtų išplėsti profesinės veiklos lūkesčiai ir galimybės.
Mums reikia prabilti vieningai. Bet kaip mes galime vieningai reikšti savo nuomonę, kai visi veikiame atskirai, mažomis grupelėmis? Mums reikia daugiau susimąstyti apie tai, kuo mes užsiimame, kaip tai darome, kodėl tai darome ir kodėl mūsų veikla yra svarbi. Galbūt komunikacijos specialistams atrodys kitaip, tačiau, mano nuomone, lobistai nepakankamai bendrauja tarpusavyje, taip pat nepakankamai save pristato visuomenei. Mums reikia visuomenės pritarimo, kad galėtume iškristalizuoti savo profesijos tikslus ir pozicijas. Mes jau esame patekę į lobistinės veiklos rinką, tačiau esame išsibarstę po skirtingas asociacijas bei organizacijas ir nė viena tokia atstovavimo forma neturi pakankamai resursų, neteikia pakankamai paramos tam, kad būtų aiškiai apibrėžta lobistinė veikla ES.
Kai kurie asmenys gali teigti, kad mūsų lobistinei veiklai nereikia vieningos, šiai šakai atstovaujančios nuomonės. Teigiama, kad lobistai neva dažnai atstovauja tarpusavyje nesugretinamiems asmenims, taip pat remiasi skirtingomis profesinėmis žiniomis ir skirtinga veiklos filosofija, turi įvairias specializacijas, požiūrius ar veiklos kryptis, todėl naivu ir bergždžia tikėtis, kad lobistams pavyks susijungti. Galbūt ir nėra tikslinga turėti vieną nuomonę visais klausimais, tačiau, mano nuomone, yra kritikuotina, kad ES sprendimų priėmėjai neįvertina fakto, kad lobistinėje veikloje svarbiais politikos klausimais nėra vieningos nuomonės, kuri vis dėlto turėtų būti.
Mano įsitikinimu, išdėstyti argumentai lobistus turėtų suvienyti siekiant bendros gerovės - mūsų profesinės sklaidos. Mes džiaugiamės, kai visuomenėje, išsamiau supažindinant su lobistine veikla, mūsų profesinė veikla yra geriau suprantama ir labiau gerbiama, taip pat realistiškiau vertinama.
Pirmiausia sutelkime dėmesį į tai, kas yra lobistai ir kam jie atstovauja, o ne su kuo jie kovoja. Tiesiog savo veikloje pradėkime pabrėžti viešąjį interesą; pristatykime sėkmingus atstovavimo atvejus; pradėkime šviečiamąją veiklą tiek atskiriems individams, tiek ir grupėms, taip pat spaudai ir visuomenei; organizuokime koalicijas, kurios remiasi viešuoju interesu, ir suvienykime skirtingas grupes, savo nevieningomis nuomonėmis skaldančias tradicinius aljansus. Lobistams reikia plėsti partnerystės ryšius. Tokio pobūdžio partnerystė atsiranda tuomet, kai asmenys su skirtingomis idėjomis ir skirtingu išsilavinimu įsipareigoja spręsti vieni kitų problemas.
Jei mes nepradėsime veikti išvien, tai mes pasuksime į skirtingas puses!
Christian D. de Fouloy yra akredituotų lobistų Europos Parlamente asociacijos AALEP įkūrėjas ir prezidentas.
