Gruodžio 31 dieną 16 val. Bažnytinio paveldo muziejus maloniai kviečia į kamerinio choro „Aidija“ koncertą „Metų sąskambiai“ Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje (Šv. Mykolo g. 9).
Senųjų ir Naujųjų metų sandūra – prasmingas, viltingas, šventiškas laikotarpis, suskambantis dovanotomis patirtimis, naujais pasiryžimais. Kasmet Senųjų ir Naujųjų sąskambiai vis kitokie, nelygu, ką išgyvenai, kur link stiebiesi.
Koncerte skambės nuostabūs Gregorio Allegri, Heinricho Schuetzo, Antono Brucknerio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Olivier Messiaeno opusai chorui a cappella, taip pat nuotaikingi, poetiški kompozitorių Jaakko Mäntyjärvi, Erico Whitacre'o kūriniai bei išmoningos įvairių autorių aranžuotės chorui.
Koncerto vedėja – savitus sąskambius derinanti aktorė Joana Čižauskaitė.
Koncerto programos pradžia telks žvilgsnį į ištirpusius metus, primindama Kalėdų Džiaugsmą, Dievo Gailestingumą, M. K. Čiurlionio, A. Brucknerio jubiliejines sukaktis.
Antroje programos pusėje skleisis šventiškumas, žaismė.
Prieš daugiau nei dvejus metus duris atvėręs Bažnytinio paveldo muziejus spėjo tapti atvira, patrauklia ir įpareigojančia kultūrine Vilniaus erdve. Muziejus įsikūręs Vilniaus senamiestyje, įspūdingame Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje. Muziejaus ekspozicija supažindina lankytojus su Lietuvos auksakalystės šedevrais, liturgine tekstile, paveikslais, skulptūromis. Prieš koncertą, 15 val. koncerto klausytojai kviečiami į ekskursiją Bažnytinio paveldo muziejaus ekspozicijoje.
Tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas kamerinis choras „Aidija“, suburtas 1989 m., vadovaujamas Romualdo Gražinio, yra aktyvus Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyvis. Anot muzikologės Vytautės Markeliūnienės, dvasine gaiva, jaunatvišku polėkiu, meistriškumu bei muzikalumu klausytojų dėmesį patraukiančiai „Aidijai“ būdingas netrafaretiškas gyvumas, muzikinių prasmių ryškumas, netikėtos detalių ir visumos sąveikos. Tam tikri teatro elementai, apeigiškumas galėtų būti įvardijami kaip dar vienas būdingas „Aidijos“ muzikinių programų bruožas.
„Tas pats ir vis kitas“ – ar tik ne šis muzikos kritiko Edmundo Gedgaudo aforizmas taikliausiai paliudija „Aidijos“ išskirtinumą.
