Prancūzijos prezidento Jacques'o Chiraco (Žako Širako) kandi kritika šalių kandidačių į Europos Sąjungą (ES) atžvilgiu už jų proamerikietiškus pareiškimus dėl Irako patvirtino, jog Paryžius būgštauja, kad ES plėtra gali susilpninti šio 15-os valstybių bloko įtaką tarptautinėje arenoje.
J. Chiracas pirmadienį (02.17) užsipuolė narystės ES siekiančias valstybes už jų paramą griežtai Vašingtono pozicijai Irako nuginklavimo klausimu bei pavadino jų proamerikietišką poziciją "infantilia" ir "pavojinga".
"Jos, viena vertus, nėra labai gerai išauklėtos ir ne visai suvokia pavojus, kuriuos gali sukelti pernelyg skubus susisiejimas su Amerikos pozicija", - kandidates kaip prasikaltusius vaikus barė Prancūzijos vadovas, pridūręs, kad "jos praleido gerą progą patylėti".
J. Chiraco nepasitenkinimą sukėlė praėjusį mėnesį aštuonių Europos valstybių, įskaitant būsimųjų ES narių Vengrijos, Lenkijos ir Čekijos, atviras laiškas, kuriame reiškiama parama Jungtinių Valstijų pozicijai dėl Irako, bei po kurio laiko paskelbtas panašus dešimties Rytų Europos šalių pareiškimas.
Tačiau Prancūzijos diplomatai antradienį įspėjo, kad paaiškėjo dar ne visi šie laiško padariniai, bei paaiškino, jog šį pareiškimą J. Chiracas padarė ne dėl to, kad būtų neįstengęs užgniaužti apmaudo. Pasak jų, tai greičiau buvo gerai apgalvotas mėginimas atvirai išsakyti savo nuoskaudas.
Prieš šį J. Chiraco demaršą "parengiamąjį darbą" atliko Prancūzijos užsienio reikalų ministras Dominique'as de Villepinas (Dominikas de Vilpenas), sekmadienį pavadinęs Rytų Europos valstybių paramą Vašingtonui "netaktiška".
"Manau, kad šių šalių iniciatyva buvo netaktiška. Kai įsilieji į šeimą, turi suprasti ne tik taisykles, bet ir principus", - televizijai LCI sakė D. de Villepinas.
Prancūzijos ministras sakė, kad Paryžius per artimiausius mėnesius tikisi gauti ES kandidačių "paaiškinimą", tačiau įspėjo: "Europa nėra kasos aparatas".
Gruodį Kopenhagoje vykusiame istoriniame ES viršūnių susitikime Europa atvėrė savo duris dešimčiai buvusių komunistinių šalių, daugiau nei dešimtmetį lūkuriavusių prie jos slenksčio.
Tačiau po užsitęsusio derybų maratono pasiektas susitarimas dėl plėtros uždės sunkią finansinę naštą ES, nes naujosios narės bloko bendrąjį vidaus produktą (BVP) padidins mažiau nei 5 procentais.
Paryžiui ypač didelį susirūpinimą kelia ES žemės ūkio subsidijavimo politikos ateitis, nes dauguma šalių kandidačių turi didelius žemės ūkio sektorius. Prancūzija, gaunanti daugiausiai lėšų iš ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), būgštauja, kad po plėtros finansinė parama jos ūkininkams mažės.
Pasak šaltinių Paryžiuje, be finansinių padarinių Prancūzija nerimauja ir dėl politinių plėtros padarinių
Paryžius visada pritarė "glaudžiai Europos integracijai. Ši integracija turi būti neatsiejama būsimųjų Europos Sąjungos narių sampratos dalis", antradienį sakė Prancūzijos Europos reikalų ministrė Noelle Lenoir (Noel Lenuar).
Šiame kontekste kai kurie Prancūzijos lyderiai gana atsargiai, netgi skeptiškai žiūri į dešimt šalių kandidačių, kurios, jų nuomone, linkusios pirmenybę teikti transatlantiniam, o ne Europos, solidarumui.
"Tiesa ta, kad visi politikai bijo plėtros", - prieš kelias savaites agentūrai sakė vienas prancūzų diplomatas.
Ne viena Prancūzija būgštauja dėl solidarumo stokos tarp šalių kandidačių. Šaltiniai Briuselyje sakė, kad Vokietija pasijuto išduota Lenkijos dėl Varšuvos pozicijos Irako klausimu.
ES plėtros komisaras Guenteris Verheugenas (Giunteris Ferhoigenas) sakė, kad nors kandidatės sukėlė "nemažą nepasitenkinimą", jos tikrai nemėgino sukelti problemų ES viduje ir pažadėjo, kad tokia situacija ateityje nepasikartos.
Vis dėlto Europos Komisijai artimas šaltinis pripažino, kad Prancūzijos lyderis J. Chiracas pasirinko "netinkamus žodžius", ir šie jo komentarai greičiausiai padidins euroskeptikų gretas Rytų Europoje.
Šaltinis sakė, jog ES priešininkai pasinaudos šia J. Chiraco kritika kandidačių atžvilgiu, kad pakenktų plėtrai, teigdami, jog šis pareiškimas rodo didžiųjų ES valstybių siekį dominuoti ir laisvės stygių bloko viduje, o tai yra labai opi tema buvusiose komunistinėse šalyse.
AFP-BNS