Didžiausiame Plutono palydove Charone seniau galėjo egzistuoti šiltas požeminis vandenynas, kuriame galėjo būti tinkamos sąlygos gyvybei vystytis, teigia NASA mokslininkai.
Tokio vandenyno egzistavimo prielaida remiasi neseniai atliktais Charono orbitos tyrimais, teigiama NASA pranešime. „Lygindami naujus duomenis apie Charoną su ankstesnių stebėjimų rezultatais, galima teigti, kad geriausiai jo orbitos formą paaiškina praeityje po jo paviršiumi tyvuliavęs vandenynas. Apie tai liudija jo orbitos ekscentricitetas“, - pareiškė NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininkė Alyssa Rhoden.
Pasak jos, Charono orbitos ekscentriškumą, tai yra, ovalinę formą, galėjo nulemti stiprūs potvyniai šiame Plutono palydove. Dėl to ledu padengtame jo paviršiuje atsirado plyšių. O jie savo ruožtu leidžia manyti, kad praeityje egzistavo stiprios požeminės srovės. Jų vandens temperatūra galėjo būti pakankamai aukšta, kad egzistuotų gyvybei tinkamos sąlygos.
„Priklausomai nuo to, kaip formavosi Charono orbita, ypač jeigu ji buvo pasiekusi aukšto ekscentriciteto fazę, tam tikrą laiko tarpą skystas vanduo galėjo egzistuoti ir Charono paviršiuje“, - teigė A. Rhoden.
Pasak mokslininkų, skystas vanduo yra viena iš būtinų sąlygų gyvybei atsirasti. Kartu su juo gyviems organizmams reikia ir energijos šaltinio bei tokių elementų, kaip anglis, fosforas ir azotas. Ar jų buvo ir Charone, mokslininkai kol kas nežino.
Plutonas yra nykštukinė Saulės sistemos planeta. Atstumas nuo jo iki Charono yra 19 570 kilometrų, arba beveik 20 kartų mažesnis už atstumą nuo Žemės iki Mėnulio. Plutono skersmuo - 2 390 km, Charono - 1 212 km.
Plutono masė 9 kartus pranoksta Charono, o šios sistemos masės centras yra tarp šių dangaus kūnų paviršių. Neseniai JAV astronomai kompiuteriniu modeliavimu nustatė, kad Plutono-Charono sistema turi susijusią atmosferą.
