Saulėtą antradienio rytą Kalnų parke vyksta futbolo rungtynės. Ant vejos kamuolį gainioja žaidėjai, o tribūnose juos palaiko bent keliasdešimt žiūrovų. Ir štai netikėtai stadione nugriaudi sprogimas.
Žmonės kol kas neskuba skirstytis, galbūt tai tik sirgalių pirotechnika. Visgi netrukus paaiškėja, kad sostinėje įvykdytas teroro aktas. Žiūrovų apsuptyje detonuotas sprogmuo. Stadiono prieigose pasirodo policijos pareigūnai ir ugniagesiai. Išvedami pirmi sužeistieji.
Vaizdas tribūnose išties kraupus. Aplink kraujo balos, dešimtys pagalbos besišaukiančių nukentėjusiųjų. Pranešama ir apie keliolika žuvusiųjų. Laimė, visas šis chaosas ne teroristų išpuolis, o iš anksto planuotos valstybinio lygmens pratybos. Ir kartu čia dirba policijos pareigūnai, ugniagesiai, medikai, kariuomenė, net kelios ministerijos. Anot generalinio komisaro Lino Pernavo, policininkai tokiose ekstremaliose situacijose dažniausiai pasirodo pirmieji ir jų užduočių spektras itin platus. Svarbiausia palaikyti tvarką, saugumą ir kuo greičiau pasirūpinti žmonėmis.
„Elementarūs veiksmai, tokie kaip sprogimo židinio identifikavimas, likvidavimas, aptvėrimas, pagalba nukentėjusiems asmenims, tų asmenų išvedimas ar stipriai sužeistų išnešimas iš įvykio vietos, masinių riaušių užkardimas, žmonių evakavimas, aplinkinių gyventojų informavimas“, – teigia Linas Pernavas.
Pratyboms įsibėgėjus aiškėja, jog sprogusiame lagamine būta ir cheminių, radioaktyvių medžiagų – tai vadinamoji nešvari bomba. Prietaisais išmatavę aplinką, ir nustatę pavojaus lygį, ugniagesiai ir specialiais kostiumais apsirengę pareigūnai skuba gelbėti likusių sužeistųjų ir valyti aplinką.
Specialistai tokiais atvejais net ir kilus panikai pataria žmonėms, kurie buvo evakuoti iš sprogimo ar radiacinės zonų, neišsibėgioti, kad juos galėtų nuprausti, kitaip tariant, deaktyvuoti. Vėliau įvykio metu dėvėtus drabužius derėtų nusivilkti, sudėti į maišus ir kreiptis į medikus.
„Pagrindinė užduotis tokiais atvejais yra ne tik gelbėjimo darbai, bet ir užtikrinti, kad ta vieta yra saugi, nes įvykus sprogimui, dažnai būna taip, kad yra tie vadinamieji antriniai sprogmenys. Ir tie sprogmenys gali būti inicijuoti net ir tada, kai vykdomi gelbėjimo darbai“, – atskleidžia „Aro“ vadas Viktoras Grabauskas.
Ir išties, pareigūnai aptinka antrąjį sprogmenį. Jo nukenksminti iškviečiamas robotas išminuotojas. Nuotoliniu būdu valdomas prietaisais vikšrais užsiropščia laiptais ir netrukus atlieka savo pareigą.
Šias pratybas atidžiai sekė įvairių institucijų stebėtojai, vėliau kartu su policijos, ugniagesių, medikų viršininkais įvyks aptarimas, kuriame bus išdėstytos spragos. Pasak pratybose dalyvavusių pareigūnų, tokias atvejais ypač svarbi institucijų komunikacija ir dalijimasis informacija. Rudenį Vilniaus apskrityje ir pačioje sostinėje žadamos kur kas didesnės pratybos – jose bus mokomasi reaguoti į Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės avariją.
