Paprastai religiniai statiniai (bažnyčios, cerkvės, mečetės) stiebiasi į dangų. Kiekviename bažnytkaimyje bažnyčia buvo aukščiausias pastatas. Tačiau yra ir priešingų variantų. Vieną jų galime pamatyti Indijoje, Radžasthano valstijoje, netoli Džaipuro miesto. Tai Chand Baori šventykla-šulinys. Logiška: jei vienu metu vienoje vietoje nori turėti ir šventyklą, ir šulinį, turi krapštytis žemėje ir ieškoti vandens, o Dievas pats tave susiras, jei jam to reikės.
Šulinį mes įsivaizduojame tokį, kokį galime pamatyti Lietuvoje: siauras, gilus, įkrisi – neišlipsi. O Indijoje, tuose regionuose, kurie kentėdavo nuo sausrų, buvo statomi milžiniško dydžio šuliniai, tokie kaip Chand Baori. Prie tų šulinių būdavo statomos ir šventyklos. Labai praktiškas dalykas – ateina žmogus vandens pasisemti, o čia ir šventykla šalia.
Chand Baori šulinys yra 30 m gylio, trys jo sienos yra laiptų kaskados. Teigiama, kad iš viso šiame šulinyje yra 3 500 siaurų laiptelių. Laiptų išties labai daug. Žiūrint į jų kaskadas nesunku suskaičiuoti, kad šulinys yra tarsi 13 aukštų pastatas.
Ketvirta siena – šventykla.
Chand Baori buvo pastatytas IX amžiuje, o legenda pasakoja, kad visa tai pastatė ne žmonės, o pikti demonai, pralošę lažybas vienam gudriam indui. Ir ne bet kaip pastatė, o viską išrausė dantimis. Per vieną naktį.
Šulinys Chand Baori buvo iškastas taip, kad jo apačioje esantį baseiną pripildytų gruntiniai vandenys, bet manoma, kad statydami tokio tipo šulinius indai tikėjosi, kad į juos pateks ir lietaus vanduo. Manoma, kad Chand Baori bei panašūs statiniai ir buvo statomi tam, kad būtų išnaudoti abu šie vandens resursai. Bet Chand Baori buvo ne tik vandens tiekėjas, tai buvo ir religinis objektas, kuriame indai ne tik melsdavosi, bet ir jame švęsdavo įvairias šventes.
Tokie šuliniai Indijoje buvo populiarūs. Šuliniai su vandens rezervuaru apačioje ir laiptukais, vedančiais iki vandens, ir buvo vadinami Baori. Karštomis vasaros dienomis juose žmonės ieškodavo vėsos. Tvirtinama, kad Chand Baori šulinio apačioje oro temperatūra mažesnė net 5–6 laipsniais nei viršuje.
Kai Indija tapo Anglijos kolonija, anglai, aišku, surado ir Chand Baori. Pašiurpę dėl antisanitarinių sąlygų uždraudė naudoti Chand Baori šulinio vandenį, nes šulinys realiai jau buvo tapęs choleros ir kitų užkrečiamų bei sunkių ligų platintoju.
