Rusijos regionai pradeda bruzdėti. Jie nepatenkinti federaline valdžia, kuri vos ne visą krizės naštą perkelia ant jų pečių. Nors didelę dalį regionų gaunamų pajamų tenka atiduoti federacijos vyriausybės žinion, o rinkimų sistema taip sutvarkyta, kad svarbiausi regionų asmenys yra skiriami iš „stipraus centro“.
Baškirijos Respublika – akivaizdus naujas separatizmo pavyzdys.
Baškirijos Respublika, kaip rašo Wikipedia, yra viena turtingiausių naudingųjų iškasenų visoje Rusijos Federacijoje. Čia yra apie 3 tūkstančius mineralų telkinių. Kadaise Baškirija buvo viena svarbiausių naftos gavybos regionų Sovietų Sąjungoje. Kitos pagrindinės naudingosios iškasenos – gamtinės dujos, akmens anglys, geležies rūda, manganas, chromas, ne geležies rūdos (švinas, volframas), ne metalų rūdos (fluoritas, lauko špatas, piritas, baritas, silikatai, silicis, asbestas, talkas), yra brangiųjų ir pusiau brangiųjų akmenų (malachito, nefrito, granito) telkiniai.
Baškirija turi pakankamai mineralinių išteklių ir gali apsirūpinti energija, degalais ir žaliava, reikalinga naftos chemijai, žemės ūkiui, metalurgijai, stiklo lydymui ir keramikai. Baškirija yra viena iš pagrindinių mineralinių žaliavų tiekėjų Rusijoje. Ji turi nemažus rusvųjų anglių su dideliu bitumo kiekiu išteklius. Iš rusvųjų anglių išgaunami įvairūs cheminiai produktai, tokie kaip vaškas ir dervos, paviršiaus aktyviosios medžiagos, skystosios trąšos, augalų augimo stimuliatoriai. Čia kasamos mineralinės žaliavos (valgomoji druska, klintys, fosforitai, baritas ir kt.).
Baškirija turtinga medienos. Miškai užima 62 000 km², arba maždaug trečdalį teritorijos (beveik prilygsta Lietuvos plotui). Baškirijoje taip pat gausu mineralinių gydomųjų versmių, geriamojo vandens.
Savo ruožtu prie sausų ir oficialių Wikipedia duomenų pridursiu, kad kadaise man padovanojo dvi mažas statinaites baškirų priekalnių medaus; tokio kvapaus ir gydančio dar nesu ragavęs...
Tačiau pastarojo meto įvykiai Baškirijoje „nesaldūs“. Kovo 28 d. sostinėje Ufoje įvyko sankcionuotas visuomeninio judėjimo „Kuk bure“ („Padangių vilkas“) mitingas, kurio dalyviai pasisakė už nacionalinių respublikų vadovų rinkimus, o ne paskyrimą iš Maskvos. Apie 150 žmonių, kaip praneša http://www.regnum.ru/, rankose laikė šūkius baškirų ir rusų kalbomis: „Prezidento rinkimai – liaudies teisė“, „Kuk bure“ už laisvę ir demokratiją“, „Mes šeimininkai savo žemėje“.
Šio judėjimo vadovas Azatas Salmanovas buvo griežtesnis. „Regnum“ naujienų agentūrai jis pareiškė: pikete „mes sakome imperijos šalininkams maskviečiams: šalin rankas nuo baškirų“. Tačiau Baškirijos opozicijos lyderis Ramilis Bignovas įtaria, kad „Padangių vilko“ akcija organizuota siekiant kelti klausimą dėl prezidento Murtazos Rachimovo įpėdinio. Jis mano, kad galbūt šūkiai buvo rašomi Baškirijos Baltuosiuose rūmuose – prezidento administracijoje.
Organizacijos atstovai tai neigia ir sako, kad prezidentas jų nepalaiko, bet ir netrukdo. M. Rachimovas veikia kitaip. Pavyzdžiui, jis įsakė Baškirijos aukštųjų mokyklų rektoriams judėjimo aktyvistams – daugiausia jaunimui – daryti spaudimą mokymosi procese. Piketo organizatoriai buvo kviečiami į prokuratūrą, tačiau jie šiuos kvietimus ignoravo. Renginys vyko tik valandą, jo dalyviai išsiskirstė, tvarkos pažeidimų neužfiksuota.
Baškirijos visuomeninis judėjimas „Kuk bure“ įkurtas 2007 m. ir yra negausus – jame vos 100 nuolatinių aktyvistų, daugiausia dirbantis jaunimas ir studentai. Organizacija bendradarbiauja su Totorijoje veikiančiu judėjimu „Vatan“ ir kartu, be reikalavimo rinkti vietos valdžią, kelia idėjas išsaugoti regioninius mokyklų reformos komponentus (kalbą, kultūrą, tradicijas), grąžinti privatizuotas įmones respublikos nuosavybėn ir t. t.
Tačiau nors piketas buvo trumpas ir nemasinis, jo dalyviai rezoliucijoje, nusiųstoje M. Rachimovui ir Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kėlė gana griežtus reikalavimus. Pavyzdžiui, jie protestavo prieš galimą Baškirijos sujungimą su Čeliabinsko ir Orenburgo sritimis į vieną Uralo kraštą. A. Salmanovas teigia, kad kitu Baškirijos prezidentu turi tapti vietos gyventojų išrinktas politikas, o ne paskirtas Maskvos, tačiau vadovas turi mokėti bent dvi valstybines kalbas – baškirų ir rusų. Rezoliucijoje rašoma, kad „pastarąjį dešimtmetį federalinis centras mažino demokratines laisves, neleisdamas laisvai patiems rinkti savo prezidento. Regionų vadovų skyrimas tik sustiprino oligarchų grupių kovą, o piliečiai visiškai buvo nušalinti nuo valdžios formavimo savo respublikose… Dabar mes matome, prie ko privedė Kremliaus iniciatyvos. Mes reikalaujame atkurti realų federalizmą, patiems rinkti regionų vadovus ir parlamentus vienmandatėse apygardose.“
Baškirai nedrąsiai iš posto klibina prezidentą M. Rachimovą, išrinktą dar 1993 m. gruodžio 17 dieną. 2005 m. kovą Ufoje vyko didelės demonstracijos, apie kurias rašė interneto svetainė lenta.ru. Ši svetainė Baškiriją pavadino „pirmuoju oranžinės revoliucijos Rusijoje placdarmu“.
Oranžinės vėliavėlės ir šalikai, tapę revoliucijų buvusiose sovietinėse respublikose simboliais, sušmėžavo Rusijos Federacijai priklausančioje Baškirijoje, rašė ši interneto svetainė. Protestai prieš lengvatų, kurių itin daug turėjo pensininkai, panaikinimą greitai pavirto reikalavimais, kad atsistatydintų prezidentas M. Rachimovas, šiame regione šeimininkaujantis jau 15 metų (prieš tai jis buvo Baškirijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas).
Baškirijos opozicijos, susivienijusios į Koalicijos komitetą, lyderiai vieningai reikalavo, kad M. Rachimovas atsistatydintų, bet jie nesutarė, kaip galima būtų prezidentą pašalinti iš posto, jei jis nepasiduos. Koalicijos komiteto pirmininkas R. Bignovas buvo įsitikinęs, kad nušalinti M. Rachimovą ir paskirti naują Baškirijos prezidentą turi Vladimiras Putinas (tuomet Rusijos prezidentas). Todėl opozicijos delegacija nuvyko į Maskvą, kad Kremliuje perduotų peticiją, kurią pasirašė daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Dokumente reikalaujama, kad M. Rachimovas būtų pašalintas iš posto. Nors opozicijos pasisamdytam lėktuvui Ufos valdžia kelias valandas neleido išskristi, delegacija Maskvą vis dėlto pasiekė ir miesto centre surengė trumpą mitingą, kuriame vėl reikalavo M. Rachimovo atsistatydinimo.
Po šio žygio ilgaamžis prezidentas Baškiriją valdo iki šiol, o neseniai „Interfax“ agentūrai jis pareiškė, kad atsistatydinti neketina ir respublikai vadovaus iki 2011 metų. Šių metų vasario 7 d. M. Rachimovui sukako 75-eri, ir jis, žinoma, priešinasi opozicijos raginimams neleisti Maskvai reguliuoti savivaldos.
Nors protestai buvo silpni, pernai rugsėjį Rusijos verslo dienoraščio „RBK daily“ interneto svetainė pranešė, kad įvykiai Kaukaze (Rusijos karas prieš Gruziją) persimetė į stabilų ir ramų Pavolgį. Tas pats judėjimas „Kuk bure“ pareikalavo, kad Kremlius leistų „Baškortostano liaudžiai pačiai užtikrinti teisę į apsisprendimą“. Kitaip sakant, baškirai kėlė tuos pačius kalbos, kultūros, vietos rinkimų reikalavimus, kurie visą laiką lydimi nacionalistinių šūkių. „RBK daily“ daro išvadą, kad separatistinės musulmoniškojo Pavolgio nuotaikos Rusijai gali būti grėsmingesnės negu analogiški procesai Šiaurės Kaukaze.
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
