Gal pakaks įsimesti į burną vieną piliulę, ir alkio nejausime visą mėnesį? Gal suskaudus gerklei rinksimės vieną kepsnį, o nusilpus imunitetui – kitą?
Jei galvojate, kad tai – iš fantastikos srities, klystate. Antrus metus veikiančiame Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre įrengtose laboratorijose dirbantys mokslininkai neabejoja, kad po 50-ies metų žmonės valgys ne paprasčiausiai aukštesnės kokybės ir sveikesnius maisto produktus,bet pritaikytus kiekvienam asmeniškai.
Maisto gamyba padėjo žmogui tapti žmogumi
Ar ateityje viskas bus tūbelėse? O gal po penkiasdešimties metų iš tūbelės galėsime išspausti cepeliną? Išgirdęs tokį klausimą, KTU maisto technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis šypteli ir atsako: „Jeigu tokių idėjų yra, žinoma, bus. Svarbu, kad būtų idėjų“.
Jo teigimu, maisto gamybos technologijos – pačios seniausios pasaulyje, kadangi jos atsirado tada, kai žmonės pradėjo kaitinti ir kepti maistą. Jam ,anot mokslininko, tenka nemenkas vaidmuo ir evoliucijos procese.
„Kepsnys prieš kelis tūkstančius metų ir dabar atrodo labai panašiai. Tačiau maistui tenka didelis vaidmuo evoliucijoje. Maisto gamyba padarė mus žmonėmis. Jeigu mes valgytume žalią maistą, norint aprūpinti maisto medžiagomis tokio dydžio smegenims, kokias turi žmogus, mums tektų valgyti 10 valandų per dieną. Gorilos, kurių smegenys šiek tiek mažesnės už žmogaus ir kurios maisto negamina, valgo apie 8 valandas“, – sakė R. Venskutonis.
Vietoje laužo pamiškėje – nanotechnologijos
Jeigu palygintume antikinių laikų virtuvę ir viduramžių virtuvę, sako R. Venskutonis, labai didelių skirtumų nerastume. Bet, tarkime šaldytuvas – vienas iš svarbiausių išradimų maisto gamybos istorijoje.
Vėliau atsirado kiti maisto apdorojimo būdai, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelės, kuriamos naujos medžiagos, kurios padeda užtikrinti maisto saugą ir sunaikinti mikroorganizmus, sako mokslininkas ir vardija: didelio intensyvumo elektros laukai, pulsuojantys pulsuojantys elektros laukai, ultragarsas, radijo dažnio bangos, išdžiovinimas... O ateityje naujos maisto gamybos technologijos, nauji jo saugojimo būdai taps vis svarbesni.
„Pažvelkite į užrašus ant etikečių. Ant mūsų stalo gali atkeliauti maistas, pagamintas bet kurioje pasaulio valstybėje. Maistas keliauja, ir kontroliuoti jo kokybę reikia ypatingų priemonių. Ir ateityje bus vis daugiau maisto produktų, kurie turės indikatorius, pagal kurių spalvą galėsime spręsti, ar to produkto laikymo sąlygos buvo tinkamos“, – aiškino R. Venskutonis.
Jo teigimu, ateityje maisto kokybės kontrolei bus galima naudoti net palydovinę navigaciją – pavyzdžiui, stebėti temperatūrą transporto priemonėje, gabenančioje tam tikrus produktus.
„Nanotechnologijos taip pat skverbiasi į maisto gamybą. Taigi, jeigu palygintume, kaip maistas buvo gaminamas viduramžiais su šiuolaikinėmis automatizuotomis, kompiuterizuotomis linijomis, skirtumas milžiniškas. Jo įtaka maistui taip pat didžiulė“, – sako R. Venskutonis. Tačiau jo manymu, ir po 50-ies metų žmonės valgys panašų maistą, kaip dabar. Bet tik panašų.
Kepsnys, kontroliuojantis kraujospūdį ar cholesterolio kiekį – realu
Maistas, pasak R. Venskutonio, tai ne tik organizmo aprūpinimas būtinomis medžiagomis, ne tik įvairių šalių virtuvės tradicijos ir bendravimas susėdus prie stalo. Papildoma jo vertė – nauda sveikatai.
„Terminą „funkcionalusis maistas“ maždaug prieš 20 metų pradėjo naudoti Japonijoje, o dabar jis jau gerai žinomas daugelyje pasaulio šalių. Taip gali būti vadinamas maistas, kuris, palyginus su įprastais maisto produktais, teikia specifinės naudos žmogui. Pavyzdžiui, pagerina sveikatą, savijautą, sumažina susirgimų riziką“, – aiškina R. Venskutonis.
Jis tvirtina, kad ateityje atsiras vis daugiau galimybių pasirenkant tam tikrą maistą užbėgti ligoms už akių ar bent jau pristabdyti jų vystymąsi ir primena, kad dar Hipokratas yra sakęs, jog maistas yra vaistas.
„Funkcionalusis maistas yra tam tikra vaistų forma. Mityba turi didelės įtakos mūsų sveikatai, gali net iki 70 proc. lemti įvairių susirgimų vystymąsi, todėl mokslininkams visada rūpėjo, ar galima efektyviai kontroliuoti šiuos procesus maistu“, – sako profesorius.
Anot jo, jau atsiranda ir nauji žodžiai, apibūdinantys tokį maistą. Pavyzdžiui, „maistavaisčiai“, „sumodeliuoti maisto produktai“, „medmaistas“, „vitamaistas“.
„Bet maisto papildai – tai ne funkcionalusis maistas, – pabrėžia profesorius. – Funkcionalusis maistas – tai tas maistas, pažymėtas sveikatos žymenimis. Pavyzdžiui, maistas, sumažinantis cholesterolio kiekį, jeigu jį vartosite 3-4 savaites. Tai maistas, kuris pagamintas taip, kad padeda palaikyti tam tikras organizmo funkcijas, ir jau įrodyta, kad jis pagerina kokią nors organizmo funkciją. Ateityje tokių maisto produktų tikrai daugės“.
Pasak R. Venskutonio jau dabar Europos Sąjungoje funcionaliųjų maisto produktų rinka didėja maždaug 8 proc. per metus, o JAV net 14 proc. per metus.
Mokslininkas teigia, kad ryšys tarp to, ką mes valgome ir kaip mes jaučiamės, yra daug didesnis, negu atrodė vos prieš keletą metų.
„Labai akivaizdus ryšys tarp mitybos ir genetinės informacijos. Pavyzdžiui, nustatyta, kad žmonių, turinčių tam tikrą geną, rizika susirgti širdies ligomis yra gerokai didesnė negu kitų. Bet jeigu žmogus, turintis šį geną, vartos mažiausiai dvi porcijas daržovių ir vaisių per dieną, rizika, kad jis susirgs širdies ligomis, labai sumažės“, – pasakoja profesorius.
Ateities restoranas: šiandien jums kavos negalima
Ateityje maistas taps vis labiau funkcionalus ir vis labiau „asmeniškas“. Atsiras daugiau galimybių rinktis tokį, kuris, atsižvelgiant į organizmo savybes, sveikiausias konkrečiam žmogui.
„Maistas bus ne tik įvairesnis, bet ir labiau suasmenintas – suprojektuotas taip, kad tiktų konkrečiam žmogui, atsižvelgiant į jo sveikatą ir genetinius ypatumus. Vis daugiau dėmesio bus skiriama tam, kad jis taptų naudingas sveikatai. Todėl gali nutikti ir taip, kad ateities restorane jums pasakys: „Aš jums šiandien siūlau žuvies patiekalą ir braškes, tačiau kavos jums šiandien negalima“, – šypsodamasis dalijasi įžvalgomis R. Venskutonis.
Naujus gaminius kuria laboratorijose
Jau dabar maisto pramonėje akivaizdūs pokyčiai, kurie turės įtakos ateities maistui. Lietuvos verslininkai taiko vis daugiau naujų maisto apdorojimo procesų ir medžiagų, kuria maisto produktus, teikiančius papildomos naudos sveikatai, o kurdami naujus gaminius, noriai naudojasi KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro paslaugomis.
„Užsakymus moksliniams tyrimams atlikti pateikia įvairios maisto pramonės įmonės. Vieni iš didžiausių KTU mokslininkų užsakovų – bendrovės AB „Volfas Engelman” ir „Kauno Grūdų“ įmonių grupė. Neretai jie nuomojasi mūsų laboratorijas ir jose esančią įrangą naujoms produktų idėjoms ir technologiniams sumanymams išbandyti“, - konferencijoje, skirtoje pristatyti mokslo ir verslo bendradarbiavimą kuriant ateities maistą sakė profesorė D. Leskauskaitė.
„Centro laboratorijose galima imituoti realias įvairių maisto produktų gamybos sąlygas, analizuoti gamybinių procesų metų vykstančius reiškinius, nustatyti jų priežastis bei įtaką produkto kokybei, saugai, biologinei vertei. Taip pat atliekami tyrimai siekiant sukurti aukštesnės kokybės ir padidintos biologinės vertės maisto produktus, atitinkančius sveikos mitybos principus. Mūsų mokslininkų misija tokia ir yra – padėti pramonės įmonėms kurti naujas gamybos technologijas ir naujus produktus“, – žurnalistams sakė KTU mokslo prorektorė profesorė Asta Pundzienė.
Mokslininkai ir gamybininkai žino, kodėl kai kada pelija duona ir ką daryti, kad taip nenutiktų. Jie žino ir tai, kodėl balkšvąsias dešreles kepti iškyloje ant laužo sveikiau negu kitas. Jie gali pasakyti, kokią mėsą valgysime ateityje ir tai, ar kada nors žemėje išauš „maisto iš tūbelių“ era. Bet apie tai – jau kitą kartą.
