Sveikatos apsaugos ministerija, atlikusi tyrimą, išsiaiškino, jog kai kurios ligoninės už vaistus sumoka žymiai daugiau nei kitos. Sumos, išleidžiamos tiems patiems vaistams, skiriasi net kelis kartus. Vaistų pirkimams išleidžiamos tūkstantinės sumos, tačiau neretai pacientai vaistus ir medikamentus turi nusipirkti patys.
Kiek pinigų ligoninės išleidžia vaistams laikoma paslaptyje, O kur paslaptis - ten ir neskaidru?
Antikorupcijos komisija tyli
Šiaulių apskrities vyriausiasis gydytojas Kazimieras Ščeponavičius SAM antikorupcinės komisijos yra klausęs, kokia padėtis Šiaulių apskrities ligoninėse. Bet sulaukęs atsakymo, kad informacijos niekas kol kas neteiks.
Šiaulių apskrities ligoninė SAM apklausoje dalyvavo, tačiau, pasak ligoninės direktorės medicinai Vaiva Makštutienės, rezultatų dar nežino. Pasak direktorės, ligoninėje yra patvirtinta antikorupcinė programa, pagal kurią dirbama, o visi konkursai, projektai yra viešinami.
Didžioji dalis ligoninės prekių, paslaugų ir darbų pirkimų yra vykdomi atviro konkurso būdu. Pirkimams vykdyti per ligoninės vaistinę yra paskirta 19 pirkimų vykdytojų.
Kaina - „paslaptis“
Šiaulių apskrities rajonų ligoninių vadovų nuomone, Sveikatos apsaugos ministerija išpūtė didžiulį burbulą dėl vaistų pirkimų. Visi tikina, kad vaistai perkami pagal viešųjų pirkimų konkursus, o kriterijus - mažiausia kaina. Tačiau kokias sumas paskiria medikamentams, ne vienas garsinti nepanoro.
Pakruojo ligoninės vyriausiasis gydytojas Vygantas Sudaris tvirtina, kad visos ligoninės medikamentus perka pagal vienodą schemą, nustatytą įstatymų.
„Renkamės, mažiausią kainą pasiūliusius tiekėjus. Kokia suma išleidžiama vaistams? Tai yra įstaigos paslaptis“, — porino ligoninės vyriausiasis gydytojas.
Pakruojo ligoninėje medikamentų įsigijimo sutartys su tiekėjais sudaromos vieneriems metams, tam išleidžiama 12 procentų ligoninės gaunamų pajamų. V. Sudaris prisipažino, kad ligoninė medikamentų perka mažai, kai kuriuos vaistus pacientai turi įsigyti patys. Gydytojas tikina, kad tokia padėtis susiklostė ne iš gero gyvenimo, o dėl sistemos netvarkos.
„Gydymo įkainiai maži, o ligonių daug, turime suktis. Niekas neapmokėdavo virškvotinių pacientų, o jiems paslaugų suteikta už beveik pusę milijono litų, kurių niekada neatgausime“, - sakė medikas.
Vaistai tik brangsta
V. Sudaris tikina, kad vaistus ligoniui už savo pinigus dažniausiai reikia pirkti, jei pacientas paguldytas dėl vienos ligos, o tuo pat metu turi gydytis ir kitą ligą.
„Ar jaučiama farmacininkų tarpusavio konkurencija tiekiant ligoninėms vaistus? Nepajutau. Mano galva, jie labiau kovoja mažmeninėje prekyboje. Aš žinau, kokią kainą pasiūlė mūsų įstaigai, o kokia Balbieriškyje - man paslaptis, pasirašoma konfidenciali sutartis“, - sakė V. Sudaris.
Vardijo, kad perkami antibiotikai, reanimacijai ir operacinei skirtos anestezinės medžiagos, širdies kraujagysles veikiantys vaistai, peršalimo ligoms, priešinsultiniai, priešinfarktiniai medikamentai. Vaistų sąrašo sudėtis labai nesikeičia.
„Bet visi jau pastebėjo, kad vis mažiau lieka pigių vaistų, o į rinką ateina vis brangesni. Tokia yra realybė, ir mes bejėgiai su tuo kovoti“, - sakė Pakruojo ligoninės vyriausiasis gydytojas.
Skaičiuoja kiekvieną centą
„Niekam ne paslaptis, kad gydymo įkainiai nesikeičia daugiau nei dešimt metų. Negali iš kažkur atsirasti pinigų. Mažose ligoninėse mažos apyvartos, skolos spaudžia iš visų pusių“, -sakė Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis.
Vadovas neneigė, kad jei pritrūksta kai kurių vaistų, medikai pacientą siunčia į vaistinę. „Didžiausia problema - lėšų stygius. Blogiausia, kai pritrūksta pinigų ir vaistų“, - sakė E. Baltakis.
Naujosios Akmenės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja gydymo reikalams Regina Gaidžiūnienė vienintelė neslėpė, jog ligoninei medikamentų įsigijimas per mėnesį kainuoja apie 20 tūkstančių litų. Administracija skaičiuojanti kiekvieną centą, svarstanti visus galimus sprendimo būdus - mažos ligoninės privalo itin kruopščiai taupyti pinigus.
„Renkamės tik pigiausius pasiūlymus. Jei negauname iš tiekėjų kažkurių vaistų, reikalaujame, kad atsiųstų ne brangesnių. Vaistų pacientams pirkti dažniausiai nereikia, jei pageidauja brangesnių, tuomet perka pats“, - sakė R. Gaidžiūnienė.
Ministerija neskuba atvirauti
„Šiaulių kraštui“ Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo apie atliktą tyrimą teko ilgokai laukti. O sulaukus paaiškėjo, jog informacija apie konkrečias ligonines ir sumas, už kurias jos perka vaistus, neviešinama.
Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonominės kontrolės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidmantas Eigėlis „Šiaulių kraštui“ tik sakė, kad po gydymo įstaigų apklausos dėl viešųjų pirkimų buvo pastebėta nemažai įstatymo spragų, kurios farmacininkams leidžia pasipelnyti, o gydymo įstaigos tampa netobulo įstatymo įkaitėmis.
„Buvo apklausta dešimties apskričių atsitiktinės gydymo įstaigos: trisdešimties savivaldybių ligoninės, 10 slaugos ligoninių bei keturios ministerijai pavaldžios ligoninės. Šiuo metu vertinami kainų, kuriomis buvo įsigyti medikamentai, skirtumai. Ministras Rimvydas Turčinskas išvadas pateiks iki birželio 1 dienos“, — sakė specialistas.
Pasak V. Eigėlio, tarp apklaustų ligoninių Šiaulių apskrities ligoninės pagal vaistų pirkimo kainas būtų per vidurį. Ligoninės įsigijo ne pačius pigiausius vaistus, bet ir ne brangiausius. Specialistas iliustravo, pavyzdžiu, vaisto kaina yra 60 centų, o apskrities ligoninės pagal viešuosius pirkimus vidutiniškai mokėjo po 90 centų.
Natalija Kondrotienė,
