Per kelis artimiausius mėnesius Lietuvos bankas ketina pasiūlyti Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl Lietuvos prisijungimo prie Valiutos keitimo mechanizmo II (VKM II). Minimalus dvejų metų pereinamasis laikotarpis VKM II yra Mastrichto sutartyje nustatytas nacionalinės valiutos stabilumo euro atžvilgiu kriterijus, taikomas siekiant įsivesti eurą.
Tai pirmadienį (05.12) “Eltai” pareiškė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Kartu jis nurodė, kad euro įvedimo vietoje lito realus terminas - 2007-ųjų pradžia.
"Referendumo rezultatai netikėtai geri. Aš laukiau, kad mažiau bus dalyvavusių ir pasisakiusių už Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą. Aišku, tai leidžia toliau tęsti mūsų šalies integracijos į ES procesą. Manau, kad greitai - šį arba kitą mėnesį - siūlysime Vyriausybei kartu pradėti derybas dėl Lietuvos prisijungimo prie antrojo Valiutos keitimo mechanizmo", - sakė R. Šarkinas.
Pasak jo, anksčiausiai prie VKM II galima prisijungti nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos - tai yra nuo kitų metų gegužės 1-osios. "Tai gali įvykti ir kiek vėliau, pavyzdžiui, kitų metų liepos pirmąją. Tada dvejų metų pereinamasis laikotarpis, po to patikrinimas ir realiai nuo 2007 metų Lietuva galėtų prisijungti prie euro zonos. Toks mūsų tikslas, bet dėl to vyks derybos, viskas priklausys, kaip pavyks susitarti", - aiškino vyriausiasis šalies bankininkas.
Lietuvos banko valdybos narys, Pinigų politikos departamento direktorius Raimondas Kuodis “Eltai” akcentavo, kad pagal Mastrichto sutartį Lietuva anksčiau ar vėliau privalo įsivesti eurą, nes sutartis nenumato išimčių naujoms šalims - kandidatėms. Išimtis 1992 m. gavo dvi dabartinės ES narės - Jungtinė Karalystė ir Danija, kurioms buvo suteikta teisė neįsivesti Europos Sąjungos bendros valiutos.
Kad naujos ES narės pasirengtų euro įvedimui, jos turi pirmiausia prisijunti prie Valiutos keitimo mechanizmo II ir laikytis jo reikalavimų. R. Kuodis priminė procedūras, kurios laukia mūsų šalies norint prisijungti prie VKM II. Pirmiausia mūsų šalis turės pateikti prašymą (dėl to, gavusi Vyriausybės įgaliojimus, finansų ministrė turės kreiptis į ES ekonomikos ir finansų ministrų tarybą (ECOFIN Council), po to prasidės derybos dėl prisijungimo sąlygų. Praėjus dvejiems metams Europos Komisija kartu su Europos centriniu banku parengs ataskaitą, kaip šalis laikėsi VKM II reikalavimų, ir pateiks išvadą, ar jos ekonomika yra pakankamai stabili ir gali įsivesti eurą (tai bus vadinamoji Konvergencijos ataskaita). Bus vertinama, ar Lietuvos ekonomika atitinka Mastrichto sutartyje numatytus ekonominius kriterijus - infliacija, biudžeto deficitas, valstybės skola, ilgalaikės palūkanų normos ir valiutos kursas turi atitikti tam tikrus kiekybinius reikalavimus.
Valiutos keitimo mechanizmo II numato, kad dvejus metus jam priklausančios šalies nacionalinės valiutos kursas gali svyruoti ne daugiau nei 15 procentų į abi puses nuo sutarto centrinio pariteto euro atžvilgiu. Šis centrinis kursas negali būti devalvuotas ("Tokiu atveju dvejų metų laikrodukas yra paleidžiamas iš naujo", - sakė R. Kuodis), tačiau gali būti revalvuotas.
"Prisijungdama prie Valiutos keitimo mechanizmo II Lietuva sieks išlaikyti dabartinį lito ir euro kursą, o svyravimų ribos bus nulinės - tai yra nebus jokių lito kurso svyravimų euro atžvilgiu. Manau, mums pavyks dėl to susiderėti, kadangi Europos centrinio banko nuostatos leidžia prisijungti prie VKM II išsaugant dabartinį mūsų valiutų valdybos modelį", - nurodė R. Kuodis.
Lietuvos banko valdytojas “Eltai” pasidalijo įspūdžiais iš neseniai vykusio susitikimo su Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovais. "Visi pasisako už kuo greitesnį mūsų šalies prisijungimą prie euro zonos. Nors dabar mūsų valiuta susieta su euru, bet mes prisijungtume prie stipriausios šiuo metu pasaulio valiutos zonos, atkristų bet kokia valiutos keitimo rizika su euro zonos šalimis, kur pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai", - sakė R. Šarkinas.
Jis neslėpė, kad savotiškai gaila tokios lito ateities, bet globalizacijos sąlygomis nacionaliniai pinigai netenka prasmės. "Vokiečiams gaila markės, bet jie naudojasi euru, kaip ir kitų Europos valstybių gyventojai", - minėjo vyriausiasis bankininkas.
1994 metų balandžio 1 dieną litas buvo susietas su JAV doleriu santykiu 4:1, o pernai vasario pradžioje - su bendra Europos Sąjungos valiuta euru santykiu 3,4528:1.
Nuo 1999 metų sausio 1 dienos oficialiai įsigaliojęs euras pakeitė nacionalines valiutas elektroniniuose pervedimuose vienuolikoje ES valstybių: Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje bei Ispanijoje. Nuo 2000 m. pradžios prie euro zonos valstybių prisijungė Graikija. Šiais metais dėl euro įvedimo referendume balsuos švedai, o Didžiosios Britanijos finansų ministerija po kelių savaičių paskelbs ataskaitą, ar šaliai apsimokėtų įsivesti eurą.
Išankstiniais duomenimis, praėjusį savaitgalį už Lietuvos ateitį Europos Sąjungoje balsavo 91,04 proc. referendume dalyvavusių piliečių, prieš pasisakė 8,96 proc. rinkėjų.
ELTA
