Premjeras Andrius Kubilius tautai išdidžiai pranešė, kad Lietuva jau įveikė sunkmetį. Po tokių šalies Vyriausybės vadovo žodžių paprasti šalies piliečiai liko it musę kandę. Kur ta pergalė, apie kurią prakalbo A.Kubilius? Paprastų piliečių akimis, jos niekur nematyti. Nei giliausiame Lietuvos kaime, nei didžiausiame šalies mieste Vilniuje. Netgi sostinės centrinėje gatvėje, Gedimino prospekte, kur, atrodo, labiausiai turėtume justi ekonominį atgimimą, vyrauja akivaizdus sąstingis.
Garsiausia Lietuvos gatvė driekiasi nuo Seimo pastato iki Katedros. Turbūt simboliška, kad labiausiai stagnacija juntama toje gatvės dalyje, kuri yra arčiau Parlamento rūmų. Būtent čia maždaug prieš pusantrų metų naujoji valdančioji dauguma patvirtino naktine vadinamą mokesčių reformą, kuri didžiai daliai šalies įmonių lėmė tylią vegetaciją ar, dar blogiau, bankrotą.
Anos reformos padariniai Gedimino prospekte puikiai matyti - kuo arčiau Seimo, tuo daugiau uždarytų parduotuvių, salonų, biurų. Kadaise, per ekonominį pakilimą, ten buvo įsikūrę bankai, telekomunikacijų bendrovės, televizorių, batų ar prestižinių drabužių parduotuvės. O dabar štai vietoj blizgančių, šviečiančių, rėkiančių reklamų, spindinčių iškabų žioji tuščios įstiklintų vitrinų kiaurymės. Ištuštėjusios patalpos siūlyte siūlosi jas išsinuomoti, pirkti, tačiau klientų nėra.
“Nors patalpų nuomos kainos šiandien yra pasiekusios dugną, norinčiųjų jas išsinuomoti prestižiniame Gedimino prospekte lengvai nerasi. Skambinama, teiraujamasi, bet toliau klausimų apie nuomos kainas reikalas dažniausiai nepajuda. Ir taip jau ketvirtas penktas mėnuo iš eilės”, - “Respublikai” pasakojo patalpas Vilniaus centre nuomojančios bendrovės “Ober-Haus” atstovas Aidas Pilka. Anot jo, A.Kubiliaus šnekos apie įveiktą sunkmetį, matyt, tėra šviesi premjero svajonė, ne daugiau.
Teiravomės, už kiek šiandien galima išsinuomoti patalpas Gedimino prospekte komercinei veiklai? Telefonu dauguma nuomotojų lyg susitarę prašė 50 litų už kvadratinį metrą. Tačiau prakalbus apie derybas derėtis sutikdavo nedelsiant. “Nuolaida priklauso nuo daug dalykų. Pavyzdžiui, kad ir nuo nuomos trukmės, nuomojamų patalpų ploto. Kuo trukmė ilgesnė ar plotas didesnis, tuo didesnę nuolaidą galime pritaikyti”, - sakė vienos nuomotojų bendrovės atstovas.
Verslininkai neslepia, kad toks Gedimino prospektas, koks jis yra šiandien, jiems varo neviltį. Verslo čia nepadarysi, lieka tiktai vegetuoti. Paprastiems vilniečiams centrinė šalies gatvė reiškia brangesnes nei kitur paslaugas ir prekes, todėl, jei ir nevengiama čia užsukti, perkama kur nors kitur. Optimizmo nėra praradę tiktai po prospektą vaikštinėjantys buvę ar esami politikai. Pavyzdžiui, sutikta buvusi kultūros ministrė, o dabar Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė irgi tvirtino prospekte matanti stagnaciją. “Tačiau žiūrėkite - išlindo saulė, sušilo, viskas atgyja, žodžiu, pavasaris. Manau, kartu su juo atgis ir Lietuvos ekonomika bei Gedimino prospektas”, - viltingai kalbėjo pašnekovė.
Vidmantas UŽUSIENIS
