Giedrė Trapikaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Nors Brazilijoje vyksta didžiausia pasaulyje futbolo šventė, daug svarbesnės yra skurdo, nusikalstamumo ir narkomanijos problemos, įsitikinęs menininkas Paulas Itas. „Noriu atskleisti kitokį požiūrį į Brazilijos padėtį ir FIFA pasaulio taurę. [...] Manau, kad šių pirmenybių privalumas Brazilijai yra tas, kad visas pasaulis žiūri į mus. Tai galimybė parodyti mūsų realybę ir sunkumus“, – sako jis.
Kad ir kaip šalies valdžia stengiasi apriboti neramumus, brazilai neslepia pasipiktinimo jos požiūriu bei veiksmais ir toliau siekia pasaulio dėmesio. Užuot švaisčius milžiniškas sumas ir milijardus atidavus paprasčiausiam žaidimui, jų nuomone, reikėjo investuoti į švietimo, sveikatos apsaugos sistemas, infrastruktūrą.
Čempionatas skirtas elitui ir turistams
1950 metų liepos 16 dieną 170 tūkst. brazilų aistruolių Marakanos stadione susirinko sveikinti savo šalies futbolininkų – būsimų čempionų. Detaliai suplanuota šventinė ceremonija, sukurtas čempionus šlovinantis himnas, kuris, beje, niekada viešai taip ir nenuskambėjo. Urugvajaus futbolininkai rezultatu 2:1 įveikė neabejotiną šių pirmenybių favoritę Braziliją. Ši diena, anot antropologo Roberto DaMatto, ko gero, buvo didžiausia tragedija šiuolaikinėje Brazilijos istorijoje.
Tuomet pasaulio futbolo čempionatas šioje Pietų Amerikos šalyje surengtas pirmą kartą. Po 64 metų istorija kartojasi, kol kas bent iš dalies. Šioms pirmenybėms net neprasidėjus, įvairios lažybų bendrovės ir analitinės kompanijos jau prognozavo, kad būtent Brazilijos rinktinė laimės taurę. To tikisi ir patys brazilai.
Vis dėlto ne visi brazilai pasineria į didžiąją futbolo šventę. Pasipiktinę augančiomis viešųjų paslaugų kainomis, į gatves praėjusiais metais per Konfederacijų taurę patraukė šimtai tūkstančių šalies gyventojų. Demonstracijos bei protestai nesiliauja ir pastarosiomis dienomis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Lotynų Amerikos studijų dėstytoja Ieva Giedraitytė pastebi, kad dalis brazilų mano, jog čempionatas yra skirtas šalies elito atstovams, kurie iš to pasipelnys, turistams ir FIFA. „Turistai pamatys gražų žaidimą, malonią, gražią akiai brazilišką kultūrą, puikiai praleis atostogas. Politinis elitas gaus patvirtinimą, kad Brazilija yra išsivysčiusi ir auganti valstybė, galės pademonstruoti tai, ką Rusija bandė parodyti per Sočio žaidynes. O verslo elitas gaus įvairių naujų kontraktų“, – kalba ji.
Anot politologės, vargingiau gyvenantys brazilai abejoja pirmenybių nauda įprastam jų gyvenimui: „Jie kelia klausimą, ar Brazilijai reikėjo visų tų stadionų, ar – mokyklų ir ligoninių. Juk stadionai paskui liks pustuščiai, kai kurie niekada nebus panaudoti, investicijos neatsipirks ir grįžtamoji nauda nepalies paprastų Brazilijos gyventojų.“
Brazilai neslepia nepasitenkinimo
Demonstracijos nesiliauja ir prasidėjus čempionatui. Rio de Žaneire kelerius metus gyvenanti Aistė Urbonavičiūtė sako, kad, nors valdžia stengiasi apriboti neramumus, protestuotojai ir toliau sieks pasaulio dėmesio. Žmonės neslepia nepasitenkinimo, kad tokios sumos investuotos ne į sveikatos, švietimo sistemą, ne gerinama transporto infrastruktūra, didinama minimali alga ir apskritai gerinama viešoji tvarka, saugumas, o viskas sudėta į žaidimą, į sportą.
„Vietinė valdžia bando apriboti protestus, išleido įstatymų, draudžiančių demonstracijas prie stadionų ir kitų žaidynių objektų. Taip pat negalimos demonstracijos ir streikai įvairių tarnybų, kurios turi užtikrinti viešąją tvarką. Tačiau žmonės vis tiek bandys protestuoti, nes yra vietų, kur jie gali streikuoti, atkreipti pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Paplūdimiuose statomos įvairios figūros, žmonės susirenka tiesiog su plakatais“, – pastebi A. Urbonavičiūtė.
Tiesa, ne visi valdžios vykdoma politika nepatenkinti brazilai savo nuoskaudas išreiškia šūkiais ir demonstracijomis. Pagrindiniuose čempionato miestuose gatvės dailininkai valdžios siekį pasipuikuoti prieš pasaulį smerkia menu. Jie pastebi visuomenę kamuojančias skurdo, nusikalstamumo ir narkomanijos problemas. Vienas žymiausių darbų – verkiantis tamsiaodis berniukas, lėkštėje turintis futbolo kamuolį. Piešinio autorius Paulas Itas pasakoja, kad šiuo darbu stengiamasi parodyti Brazilijos realybę. „Norėjau atskleisti kitokį požiūrį į Brazilijos padėtį ir FIFA pasaulio taurę. Apie tai, kas yra prioritetas, dėl ko žmonės turėtų būti susirūpinę. Manau, kad šių pirmenybių privalumas Brazilijai yra tas, kad visas pasaulis žiūri į mus. Tai galimybė parodyti jiems mūsų realybę ir sunkumus.“
Lygybė – tik deklaracija
Kad Brazilija sambos ir futbolo šalis – retas kuris abejoja. Lotynų Amerikos studijų dėstytoja I. Giedraitytė vis dėlto mano, kad šalyje etninė ir rasinė lygybė labiau deklaruojama, nei iš tiesų egzistuoja. Viena vertus, sako ji, Brazilija didžiuojasi mišriomis šaknimis, samba ir panašiais dalykais, kurie labai demonstruojami kaip identiteto dalis, bet dažniausiai žemiau skurdo ribos vis tiek gyvena tamsiaodžiai ar indėnų kilmės gyventojai, kurių ir išsilavinimas žemesnis. „Vadinasi, diskriminacijos dar daug. Žinoma, padėtis kitokia nei prieš 60 metų, bet elitui vis dar dažniausiai priklauso turtingi baltieji“, – pastebi politologė.
Apie lygybę kalba ir viena aršiausiai šiuo metu demonstrantų kritikuojamų politikių – Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff. Ji ketina dalyvauti šių metų spalį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Brazilijos vadovė nesutinka su kritika ir tikina, kad 11 mlrd. JAV dolerių kainavęs pasiruošimas čempionatui yra naudinga investicija į šalies infrastruktūros modernizavimą.
„Esu tikra, kad lankytojai 12-oje čempionatą priimančių miestų turės galimybę sutikti džiaugsmingus, dosnius ir svetingus žmones. Kad juos sužavės natūralaus grožio šalis, kuri kiekvieną dieną kovoja už tai, kad nelygybė mažėtų. Sakome draugams iš viso pasaulio – atvykite ramūs, Brazilija sutinka jus plačiai išskėstomis rankomis“, – deklaruoja prezidentė.
Kad ši futbolo šventė skirta tiek brazilams, tiek visam pasauliui, antrina Tarptautinės futbolo federacijos prezidentas Josephas S. Blatteras: „Mes esame toje pačioje valtyje – turime užtikrinti geriausią galimą pasaulio taurę arba geriausią taurę istorijoje. Mes sugrįžome į šalį, kurioje žaidžiamas tikras didysis futbolas. Čempionato grįžimas į šalį, kurioje gyvena 200 mln. gyventojų – tikrai ypatingas dalykas visiems. [...] Pasaulio aktualija dabar bus futbolas, todėl tikiuosi, kad neramumai įvairiuose kraštuose nurims ir karaliaus futbolas.“
Čempionatui pasiruošė ir plėšikai
Nors Brazilijoje futbolas karaliauja, panašu, kad taikos jis bent jau kol kas neatneš. 12-oje čempionatą priimančių miestų turistų, žaidėjų ir pačių vietinių saugumą užtikrinti turėtų daugiau nei 100 tūkst. pareigūnų. Bet 6 mln. gyventojų turinčiame Rio de Žaneire gyvenanti Aistė Urbonavičiūtė sako, kad Brazilija nėra saugi šalis. „Dirbu turizmo sferoje, todėl kiekvieną dieną girdžiu apie plėšimus, taigi negaliu sakyti, kad kalbos apie juos išpūstos. Ruošiasi visi – net plėšikai, net juokaujama, kad jie taip pat mokėsi anglų kalbos“, – neslepia ji.
Sustiprintas saugumas turėtų leisti pajusti futbolo dvasią. A. Urbonavičiūtė mano, kad Brazilijos rinktinės pergalės padės bent trupam užsimiršti šalies politika nepatenkintiems gyventojams. Jie, sako tolimoje šalyje gyvenanti lietuvė, labai tikisi, kad kitų šalių žaidėjai laimėti neturi jokių galimybių laimėti.
San Paule sužaistos pirmosios pirmenybių varžybos, o svarbiausios vyks liepos 13 d. Po daugiau nei 60 metų Brazilijos rinktinė antrą kartą galės mėginti laimėti pasaulio čempionų aukso taurę savo aistruolių akivaizdoje tame pačiame, tik kiek atnaujintame Marakanos stadione.
