Andrius Kunčina, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Potvyniai, arba čekiškai „didelis vanduo“, – nors ši stichinė nelaimė tetrunka savaitę, akivaizdu, kad jai lemta tapti pagrindine šių metų gamtine, politine ir ūkine tema Čekijoje. Lygiai pusę šalies paplovęs vanduo trumpam suvienijo smarkiai susiskaldžiusią politinę Čekijos sceną, kuri pamažu pradeda įsiūbuoti rinkimų vajų.
Šis skatina politikus atkapstyti netrukus po buvusių potvynių pamirštą temą – įvesti, ar neįvesti vadinamąjį „potvynių mokestį“, kuris Čekijoje jau sykį trumpai galiojo.
Jo paskirtis – padėti kaupti fondą dažniausios stichinės nelaimės Čekijoje padariniams šalinti, nukentėjusiems atlyginti bei finansuoti statybas infrastruktūros, kaip antai potvynių barjerai, kuri padėtų apsisaugoti nuo patvinusių upių.
Vien Prahai skirti mobilieji barjerai kainavo beveik milijardą litų. Itin tragiškas 2002-ųjų potvynis Čekijai padarė bent 10 mlrd. Lt žalos. Šįkart potvynio mastas nebuvo toks smarkus. Be to, Čekijoje iš praėjusių nelaimių pasimokyta kaip geriau apsisaugoti, tačiau vyriausybė jau pirmosiomis nelaimės dienomis pažadėjo iš valstybės rezervų nedelsiant išskirti apie 300 mln. Lt būtiniausioms reikmėms.
Nukentėjusieji gali tikėtis vienkartinės 7 tūkst. Lt išmokos. Draudimo bendrovės dar tik pradeda skaičiuoti žalą, tačiau žinoma, kad jos dydis sieks šimtus milijonų litų. Draudimo įmonės irgi pasimokė iš praeities – po 2002-ųjų katastrofos visoje Čekijoje patobulinti potvynių zonų žemėlapiai. Tose zonose esamo nekilnojamojo turto praktiškai nebeįmanoma nei apdrausti, nei parduoti. Tad nemažai nukentėjusių savo būstus bus priversti remontuoti iš savo kišenės.
Potvyniui pasiekus aukščiausią lygį, buvo girdėti politikų raginimų pagalbon pašaukti bedarbius ir jų triūsą įvertinti kaip viešąją tarnystę, už kurią jiems būtų mokama iš valstybės biudžeto. Apžvalgininkai neabejoja, kad netrukus pasigirs raginimai išnaudoti nelaimę šalies naudai – kelių, geležinkelių remontą, upių vagų tvirtinimą, užtvankų ir vandens barjerų statybas bei daugelį kitų projektų paversti valstybės investicijomis į šalies ekonomiką ir taip ją išjudinti.
Ragina rūpintis investicijomis
Tai mėgstama dabartinio Čekijos prezidento, ekonomisto Milošo Zemano tema. Gegužę su ja jis aplankė šalies parlamentą, kur kalbėjo, kad Čekijos ūkiui chroniškai stinga augimą skatinančių priemonių, kad numatomo nulinio augimo nedera eufemistiškai vadinti „sąstingiu“, o verčiau tiesiai sakyti, kad tai – nuosmukis, o iš nuosmukio esąs tiesiausias kelias – investicijos.
Skandinaviškąjį socializmą išpažįstantis M. Zemanas ragino panaikinti dabartinę pramonės ir prekybos ministeriją ir vietoje jos įsteigti viešųjų darbų ministeriją, kuri rūpintųsi valstybės investicijomis ir padėtų kovoti su bedarbyste. M. Zemano nuomone, vien vartojimas šalies ūkio neišjudins. Jis siūlo įstatymu įsipareigoti tam tikrą biudžeto procentą skirti investicijoms.
Priešingų pažiūrų finansų ministras konservatorius Miroslavas Kalousekas atkirto, jog valstybės investicijos į ūkį esąs saldus receptas, kol biudžete yra lėšų tokiems projektams finansuoti. Čekijoje, pasak jo, tokios lėšos jau senokai išseko. M. Kalouseko filosofija pastarosiomis savaitėmis vis dėlto ėmė tolti nuo Europos Sąjungos politikos, kuri – iš dalies Prancūzijos spaudimu – nuo griežto raginimo iš krizės išsivaduoti taupymu sušvelnėjo iki patarimų valstybėms nebe taip nuožmiai saugotis biudžeto deficito, kad nebūtų visiškai uždusintas ūkio augimas.
Pergalė rinkimuose numatoma kairiesiems
Tokios mintys prie širdies Čekijos kairiajai opozicijai, kuriai numatoma pergalė parlamento rinkimuose kitąmet. Čekijos kairėje populiarumu pirmauja socialdemokratai. Iškart po jų – komunistai.
Ūkio srityje jų palikimą gegužės pabaigoje priminė liūdna sukaktis: lygiai prieš 60 metų tuometinis komunistinis režimas milžinišką valstybės įsiskolinimą nusprendė spręsti pinigų reforma, kuri įgyvendinta visiškai slaptai. Panašiai kaip Šiaurės Korėja prieš porą metų, 1953-aisiais komunistinė vyriausybė buvusioje Tarybų Sąjungoje patyliukais išsispausdino naujus banknotus, kuriuos įvedė apyvarton be perspėjimo.
Piliečiams buvo leista turimus 300 kronų į naujus pinigus išsikeisti kursu 5:1, o likusias santaupas – dešimteriopai prastesniu. Bankuose laikytas prieškario santaupas valstybė išvis nurašė. Gyventojai pernakt prarado keliasdešimt milijardų litų indėlių, gyvenimo lygis smuko. Pasak šių dienų ekonomistų, vadinamoji pinigų reforma buvo komunistų nepripažintas valstybės bankrotas, kuris gyventojų sąskaita įgalino pripildyti valstybės iždą ir toliau dotuoti centrinio planavimo ūkį.
Praha – populiariausių miestų dešimtuke
Paklausiausias tarptautinis keliautojų tinklapis TripAdvisor.com Prahą išrinko devintu populiariausiu miestu pasaulyje. Čekijos sostinė tad atsidūrė pirmajame dešimtuke, kur pirma vieta teko Paryžiui, antra – Niujorkui, o trečia – Londonui. Nuo pernai metų Praha šoktelėjo 7-iomis vietomis. Nuo jos atsilieka Sidnėjus, Berlynas ar Rio de Žaneiras bei Istanbulas.
Daugelis tinklapyje balsavusiųjų vertino Prahos architektūrą, rūpestį ja, pastangas palaikyti švarą. Kiti apgailestavo esą Čekijos sostinėje turistų jau per daug ir ji tampanti disneilendu. Dauguma pabrėžė, kad Praha jiems patraukti įperkamomis kainomis. Dešimtmilijoninę Čekiją pernai aplankė 8 mln. turistų, iš jų į sostinę užsuko daugiau nei pusė. Srautas per metus ūgtelėjo beveik 7 proc.
