Skambant muzikai, istoriniais kostiumais pasipuošę šventės dalyviai mina senovinius dviračius, kurių priekinis ratas milžiniškas, o galinis visai mažas.
„Dalyvauju jau aštuntą kartą. Stengiuosi nieko neplanuoti pirmąjį lapkričio savaitgalį, kad galėčiau atvykti į šią šventę“, – sako šventės dalyvis Jaroslav Kotrba.
Entuziastai netrukus pasileidžia organizatorių numatytu maršrutu ir bando kuo greičiau įveikti distanciją. Tačiau prizus laimėti gali ne tik greičiausias, bet ir lėčiausias dviratininkas, kuris sugeba išlaikyti pusiausvyrą. Tiesa, tai pavyksta ne visiems. Vienas dalyvis griūva. Svarbiausia, kad ir jis, ir dviratis sveikas.
„Susirenkame čia ir papramogauti, ir pasivaržyti. Aš, pavyzdžiui, esu dalyvavęs trijuose pasaulio čempionatuose“, – kalba J. Kotrba.
„Šiandienos lenktynės buvo puikios. Susirinko daug žmonių, švietė saulė, tiesa, buvo kiek slidoka po lietaus, bet nepaisant to labai smagu“, – tvirtina šventės dalyvis Tomas Budzak.
To modelio dviračiai išrasti maždaug prieš pusantro šimto metų. Itin populiarūs jie buvo gerą dešimtmetį, po to juos išstūmė mūsų akiai įprastesni dviračiai su dviem vienodo dydžio ratais.
