Čekijos parlamentarai antradienį atviru balsavimu dėl nepasitikėjimo nuvertė netvirtą centro dešiniųjų vyriausybę, kuri šį pusmetį pirmininkauja Europos Sąjungai (ES).
Prieš ministro pirmininko Mireko Topolaneko kabinetą balsavo 101 deputatas iš 200. M. Topolanekas dabar turės atsistatydinti, nors Konstitucija nenumato per kokį terminą turės buti patvirtinta nauja Vyriausybė.
Tai buvo penktas balsavimus dėl nepasitikėjimo. Pirmus keturis M. Topolanekui pavyko išgyventi. Ir pirmas pasisekęs atviras balsavimas dėl nepasitikėjimo Čekijos istorijoje.
Koalicija, kurią sudaro M. Topolaneko konservatyvi Demokratinė piliečių partija (ODS) bei krikščionys demokratai ir žalieji, turi 96 vietas parlamente iš 200. Opozicijoje esantys socialdemokratai ir komunistai kartu turi 97 mandatus.
Be to, parlamente yra septyni nepriklausomi deputatai. Būtent nepriklausomųjų balsais ir pavyko nuversti dabartinę šalies Vyriausybę.
Savo populiarumą M. Topolaneko vyriausybė prarado dėl eilės skandalų, korupcijos įtarinėjimų ir siūlomos sveikatos apsaugos bei socialinio aprūpinimo reformos, kuri papiktino mažas pajamas gaunančias šeimas.
Iš dalies antradienio balsavimas buvo surengtas po to, kai pasigirdo kaltinimai, jog vienas M.Topolaneko patarėjas bandė spausti valstybinę televiziją atsisakyti laidos, kurioje kritiškai vertinamas buvęs socialdemokratų deputatas, dabar remiantis Vyriausybės koaliciją.
Opozicija praregėjo?
Atrodo, kad ir opozicinė socialdemokratų partija nesitikėjo tokio balsavimo scenarijaus. Tik nuvertus Vyriausybę, socialdemokratų lyderis Jiris Paroubekas paskubėjo pareikšti, „kad M. Topolaneko vyriausybė gali likti iki pirmininkavimo ES pabaigos".
Dabartinis Čekijos pirmininkavimo ES laikotarpis baigsis birželio 30 d.
Tačiau atrodo, kad pats M. Topolanekas nelabai nori toliau užimti ministro primininko kėdę. Jis atmetė socialdemokratų pirminį siūlymą, teigdamas, kad nenori būti Vyriausybės vadovu, kuri neturi palaikymo parlamente.
Tokios Vyriausybės darbas vargu ar bus efektyvus. Neturint palaikymo parlamente jos priimami sprendimai galės būti atšaukiami, o tai sukels eilinę politinę krizę.
Vietoj to, M. Topolanekas ragina šalies prezidentą Vaclavą Klausą kuo greičiau paskelbti naujų rinkimų datą.
Pats M. Topolanekas siekia, kad rinkimai vyktų jau šią vasarą. Socialdemokratams priimtina data yra kitų metų ruduo.
Kas laukia Čekijos pirmininkavimo ES?
Čekijos Vyriausybė žlugo savo pirmininkavimo viduryje, artėjant G20 susitikimui, artėjant ES-JAV aukščiausio lygio susitikimui, vis dar neišsprendus Lisabonos sutarties klausimo ir tebesitesiant ekonominei krizei.
Europos Komisija jau išplatino gana atsargų pareiškimą, kuriame tikisi, kad Čekijos pirmininkavimas ir toliau sklandžiai tęsis.
Pati Čekija paskelbė, kad Vyriausybės nuvertimas nepaveiks pirmininkavimo ES: "Šiuo metu ši situacija nekenkia Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimui".
Tai ne pirmas kartas, kai žlunga Europos Sąjungai pirmininkaujančios šalies vyriausybė. 1996 metais Romano Prodi Italijos centro kairiųjų koalicija po rinkimų perėmė vadovavimą iš Lamberto Dini centro dešiniųjų vyriausybės.
1993 metų pradžioje Danija savo pirmininkavimą Bendrijai pradėjo nuo Poulio Schlueterio konservatorių vyriausybės žlugimo, kurią pakeitė Poulio Nyrupo Rasmusseno socialdemokratų ministrų kabinetas.
Tačiau Čekija tapo pirmoji po 2004 m. įstojusi ES šalis, kurios vyriausybė griuvo savo pirmininkavimo laikotarpiu. Dar prieš prasidedant Čekijos pirmininkavimui (sausio 1 d.) buvo nemažai kalbama, kaip jis vyks.
Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas laikomas euroskeptiku ir viešai kritikuoja daugumą ES priimamų sprendimų. Čekijoje su dideliais sunkumai vyksta Lisabonos sutarties ratifikavimas.
Ir jei Čekijos parlamente daugumą turės šios sutarties priešininkai, priėmimo procesas gali vėl sustoti. Būtent to siekia ir Vaclavas Klausas, kuris siūlo pirmiau sulaukti pakartotino Airijos referendumo.
Būtent M. Topolanekas buvo laikomas šios sutarties šalininkas ir buvo tikimasi, kad jam pavyks iki galo pravesti Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą.
Kaip bebūtu, atrodo, kad į klausimą, kas turės užbaigti likusį trijų mėnesių Čekijos pirmininkavimą ES, turės atsakyti būtent eurospektiškai nusiteikusios šalies politinės jėgos.
Parengė Germanas Kavalskis
