Nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančioje Čečėnijoje tęsiasi karinė, politinė ir juridinė sumaištis.
Praeitą savaitę Rusijos palaikomas ir Čečėnijos prezidentu tituluojamas Ramzanas Kadyrovas eilinį kartą pareiškė netrukus likviduosiąs „paskutinius banditus“ ir įtvirtinsiąs galutinę taiką Čečėnijoje.
Pasak jo, 99 proc. nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančių kovotojų esą sunaikinti, o likusios tik smulkios „banditų grupelės“, kurios būsiančios likviduotos iki žiemos pabaigos. Tuo pat metu įvairūs šaltiniai praneša apie beveik kasdien vykstančius tiek Rusijos federalinių pajėgų, tiek Maskvai ir R. Kadyrovui lojalių čečėnų pajėgų užpuolimus ir aukas („Chechnya Weekly“).
Smurtas ir sumaištis jau prieš daugelį mėnesių išplito ir nesiliauja aplinkinėse Šiaurės Kaukazo teritorijose. Kiek geresnė Maskvai žinia yra ta, jog už nepriklausomybę nuo Rusijos kovojančių jėgų skilimas tik gilėja, faktiška radikaliųjų islamistų įtaka pačioje Čečėnijoje tampa vis stipresnė. Tai įtakoja dar didesnę tarptautinę šios, nepriklausomybės siekiančios teritorijos, izoliaciją.
Čečėnų pasipriešinimas: A. Zakajevo stovykla kaltina D. Umarovą išdavystėmis ir nužudymais
Čečėnijos pasipriešinimo Rusijai politiniai lyderiai, siekiantys išsaugoti konstitucines šio proceso vėžes, ne tik kaltina radikalųjį – islamistinį - pasipriešinimo judėjimo sparną Konstitucijos išdavimu ir neteisėto darinio Kaukazo Emyratų skelbimu. Jie ėmėsi skelbti bei viešinti faktus, anot jų, įrodančius, jog dar 1996-1999-aisiais metais dabartiniai ir kiti islamistų radikalai buvo sudarę sandėrį su Rusija ir padėjo išprovokuoti antrąją Rusijos invaziją.
Ičkerijos Čečėnų Respublikos (IČR) pasipriešinimo judėjime, pastaraisiais mėnesiais mėginančiame grįžti prie galiojančios IČR Konstitucijos nuostatų, ieškoma kaltųjų dėl nusikaltimų, padarytų 1996-1999 m. Tuomet, tarp dviejų karų su Rusija, Čečėnijoje įvykdyta nemažai brutalių ir išoriškai beprasmių žmogžudysčių. 1996-aisiais nužudyti Raudonojo Kryžiaus darbuotojai, o 1998-aisiais buvo nukirstos galvos keliems britams – ryšių specialistams.
Kaip 2008 m. sausio 8 d. praneša oficialus IČR internetinis portalas CHECHENPRESS, Londone reziduojančiam premjerui A. Zakajevui pavaldi generalinė prokuratūra esą gavo informacijos, kad minėtų įvykių užsakovais ir įkvėpėjais buvo dabar Kaukazo Emyratų steigėju ir vadovu pasiskelbęs Doku Umarovas bei jo vienmintis Movladis Udugovas.
“IČR generalinė prokuratūra kvalifikuoja tai kaip teroro aktus, sugriautos Čečėnų Respublikos infrastruktūros atstatymo sabotavimą ir konstatuoja nepataisomą žalą čečėnų tautos įvaizdžiui”- sakoma CHECHENPRESS išplatintame IČR pareigūnų pranešime.
Minėti sadistiniai išpuoliai pasitarnavo IČR tarptautinei izoliacijai ir susilpnino Vakarų paramą šiai nepriklausomybės siekiančiai teritorijai. Tai, savo ruožtu, atrišo Maskvai rankas mėginant susigrąžinti jos kontrolę ir palengvino sprendimą pradėti antrąjį Čečėnijos karą 1999-aisiais.
Portalas taip pat publikuoja informaciją apie IČR specialiųjų tarnybų darbuotojo, neva verbuoto Rusijos specialiųjų tarnybų, teiginius, jog Doku Umarovas, formaliai perėmęs IČR prezidento pareigas po to, kai buvo nužudytas A. Sadulajevas, esąs jau priimtinas rusams ir jie esą nesuinteresuoti jam kenkti.
IČR pasipriešinimo vadovybėje skilimas įvyko, kuomet Doku Umarovas, kaip teigia jo oponentai – inspiruotas Rusijos žvalgybos, nusigręžė nuo IČR Konstitucijos nuostatų ir ėmėsi steigti naują islamistinį darinį – Kaukazo Emyratus. Jungtinėje Karalystėje prieglobstį nuo Rusijos persekiojimo gavęs vienas iš čečėnų pasipriešinimo lyderių Achmedas Zakajevas teigia, jog islamistinių emyrų ir emyratų skelbimas yra naudingas tam pačiam tikslui – čečėnų pasipriešinimo kovos diskreditavimui ir izoliacijai. A. Zakajevą remiantis ir Kaukazo Emyratų steigimui bei IČR juridinėms laidotuvėms nepritariantis Čečėnijos parlementas paskyrė jį IČR ministru pirmininku.
Savo ruožtu, Kaukazo emyru besiskelbiantis D. Umarovas ir jo šalininkai (portalas KAVKAZCENTER) skelbiasi laiką A. Zakajevą bei jo pasekėjus plepiais ir melagiais, o taip pat pabrėžia, kad realius karinius veiksmus, priešinantis Rusijos pajėgoms, esą vykdo tik D. Umarovo pajėgos. Ten taip pat skelbiama audio įrašas, kuris, esą, byloja, jog pereiti prie grynai islamiškos valstybės kūrime ketino jau A.K. Sadulajevas.
Maža to, „islamo valstybę“ – Kaukazo Emiratus neva įkūręs D. Umarovas išvis paskelbė panaikinąs IČR parlamentą ir Vyriausybę, o pačią anksčiau deklaruotą IČR paskelbė naujojo darinio teritoriniu padaliniu.
Oficialiojoje Emyratų raštvedyboje ir retorikoje atsiranda ne tik vis daugiau arabiškų sąvokų, kas niekada nebuvo būdinga Čečėnijoje ir kitur Šiaurės Kaukaze, bet ir pakeistas kalendorius, anot kurio, šiuo metu yra 1429-ieji metai (skaičiuojant juos nuo pranašo Mahometo gimimo).
****
Prorusiška, tik Rusijos kariuomenės palaikoma Čečėnijos administracija, kuriai vadovauja R. Kadyrovas ir oficialioji Maskva šių peripetijų iš esmės nekomentuoja, nes laiko save vienintele teisėta, o A. Zakajevą ir D. Umarovą vadina tik klounais arba „banditais“.
Vakarų valstybės, nors ir nepripažįsta Čečėnijos nepriklausomybės, dalį jų radikaliųjų kovotojų laiko teroristais, tačiau nuolat primena Rusijai taikaus dialogo būtinybę, todėl, kaip manoma, yra labiau linkusios šnekėtis su nuosaikiuoju A. Zakajevo sparnu. Pastarajam, nepaisant aršių Rusijos protestų, Jungtinė Karalystė yra suteikusi politinį prieglobstį.
***
Žmogaus teisių organizacijos nevykusiais laiko Rusijos mėginimus legitimuoti Čečėnijos statusą ir santvarką. Ten nuo 2003 m. balandžio 2 dienos veikia regioninė konstitucija, priimta 2003 m. kovo 23 d. referendumu. Manoma, kad iš tikrųjų referendume dalyvavo kur kas mažiau žmonių, nei skelbia oficialios rinkimų komisijos ir Rusijos valdžios atstovai, be to, balsavo tūkstančiai Rusijos kariškių.
Nors Maskva jau ne pirmi metai giriasi, jog pasipriešinimas nuslopintas, pastarąjį pusmetį išpuolių daugėjo ne tik Čečėnijoje. Smurtas ir kovos išplito Ingušijoje ir Dagestane, o net rusiškoje internetinėje žiniasklaidoje nuolat platinami pranešimai yra labai panašūs į intensyvaus partizaninio karo kroniką.
Tomas Čyvas
