Minint Rusijos agresijos prieš Čečėniją 15-ąsias metines, penktadienį Seime rengiama apskritojo stalo konferencija "Čečėnų kalbos likimas".
Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės kvietimu Vilniuje viešintys svečiai iš Turkijos, Prancūzijos ir Lenkijos reiškia susirūpinimą čečėnų kalbos išlikimu ir Čečėnijoje, ir tarp užsienyje gyvenančių čečėnų.
Apskritojo stalo konferencijos rengėjai primena, kad 1994 m. gruodžio 11 d. Rusijos kariuomenė įsiveržė į Čečėniją ir prasidėjo vadinamasis pirmasis Rusijos ir Čečėnijos karas.
"Čečėnų tauta gynė savo nepriklausomybę, savo siekį gyventi laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje. Šiuo metu okupuotoje Čečėnijoje įvedus autoritarinį režimą, vyksta tam tikri pokyčiai, kurie tikrai gali padaryti nepataisomą žalą čečėnų tautos kultūrai, juolab kad kalba yra vienas iš svarbiausių šios kultūros požymių", - teigia konferenciją rengiančios Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės pirmininkas Rytas Kupčinskas.
Stambule (Turkija) gyvenanti Satsita Asueva sako, kad čečėnų kalba niekuomet nebuvo dėstoma Čečėnijos mokymo įstaigose, ją mokėjo labai nedaug žmonių, netgi nebuvo galima rasti diktoriaus televizijai, kuris mokėtų čečėnų kalbą. "Ne geresnė padėtis ir dabar - visa raštvedyba, taip pat ir teismuose, kaip ir anksčiau, vyksta rusų kalba, mokyklose taip pat dėstoma rusų kalba. Radijas ir televizija daugiausia dirba irgi rusų kalba, visi spausdinti leidiniai išeina rusų kalba, išskyrus vienintelį laikraštį. Taigi čečėnų kalba šiandien tikrai yra dideliame pavojuje", - spaudos konferencijoje kalbėjo viešnia.
Strasbūre (Prancūzija) dirbantis tarptautinės teisės specialistas Saidas-Aminas Ibragimovas sako, kad kalba yra bet kurios tautos širdis ir kraujas. "Bet kurios tautos naikinimas prasideda nuo kalbos naikinimo. Čečėnų kalbos genocidas tęsėsi ilgą laiką, jis vyksta ir šiandien. Okupuotoje Čečėnijoje čečėnų kalbos ir kultūros mokymui skiriama žymiai mažiau laiko, daugiausia mokymas orientuotas į Rusiją. (...) Nesu kalbos specialistas, bet myliu savo tautą ir jos kalbą, noriu, kad čečėnų kalba išliktų tokia, kokia buvo, nepakistų, nebūtų orientuota į rusų kalbą ir nebūtų iškraipyta pagal Rusijos politinius interesus", - kalbėjo teisininkas, kreipdamasis į tarptautines organizacijas ir užsienio šalių parlamentus, kad jie padėtų išsaugoti čečėnų kalbą.
Svečias iš Varšuvos Isa Adajevas (Issa Adajev) sako, kad požiūris į čečėnų kalbą, kaip ir į bet kurią kitą kalbą sovietinėje erdvėje, kai ten įsivyravo totalitarinis režimas, buvo vienodas. "Matau pavojų čečėnų kalbai kitais aspektais - ne tik Čečėnijos respublikos teritorijoje. Kalbėdamas iš meilės kalbai pozicijų, matau didesnę problemą Europos erdvėje, tarp pačių čečėnų, kurie dėl įvairių priežasčių atsidūrė už Čečėnijos ribų. Išnykimo grėsmė čečėnų kalbai ir tautai buvo iškilusi ne vieną kartą per pastaruosius 100 metų, bet nė viena oficialiai veikusi valdžia apie tai nekalbėjo. Šiandien kalbama, kad čečėnų kalba gali prarasti reikšmę pačioje Čečėnijos respublikoje, bet tai ne visai pagrįsta nuomonė. Šiandien ketvirtadalis čečėnų gyvena ne Čečėnijos respublikoje, bet posovietinėje erdvėje ir už jos ribų", - teigia svečias.
Pasak jo, net čečėnų tautos deportavimo į Kazachstaną ir kitur laikais situacija vis dėlto daugiau garantavo tautos išlikimą negu šiandieninė. "Tikroji grėsmė kalbai, mano požiūriu, kyla ten, kur daugiau ar mažiau yra susibūrusi čečėnų bendruomenė, t. y. Europoje. Ten visiškai nėra jokių sąlygų kalbos išsaugojimui, jos vartojimui. Už šeimos ribų visiškai neįmanoma tos kalbos vartoti - tai reiškia, kad čečėnų kalba sustabarės. Reikėtų sudaryti bent minimalias sąlygas jeigu ne plėtoti, tai išsaugoti čečėnų kalbą čečėnų diasporose", - teigė I. Adajevas, atvežęs laišką Lietuvos Prezidentei su prašymu, kad Lietuva irgi prisijungtų prie čečėnų tautos reikalavimų.
Apskritojo stalo konferencijos dalyviai išsiųs kreipimąsi į UNESCO, Europos institucijas, kuriuo siūlys Čečėnijoje per trumpą laiką parengti čečėnų kalbos mokytojus, mokyklose įvesti čečėnų tautos istorijos kursą, taip pat užtikrinti čečėnų kalbos vyravimą žiniasklaidoje, parengti bent du čečėnų kalbos žodynus, viešuosius užrašus rašyti čečėnų kalba.
