Praėjusią savaitę pačiame Vilniaus centre, Daukanto aikštėje šv. Kryžiaus namuose įvyko Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ laikinųjų namų bei šv. Kryžiaus namų inicijuota gyvoji biblioteka „Benamystė iš arti“. Jos metu vilniečiai kviesti susitikti ir pasikalbėti su žmonėmis, kurie, nors ir yra neatsiejama miesto dalis, dažnai neturi jokios vietos, kurią galėtų vadinti sava. Visi norintys užduoti aktualiausius, su benamyste susijusius klausimus galėjo paskaityti „gyvąsias knygas“ – žmones, jau ne vienerius metus gyvenančius gatvėje. Taip pat veikė Laikinųjų namų gyventojų dirbinių mugė, kurioje buvo galima įsigyti kompiuterių dėklų, dovanų bei pirkinių maišelių bei įvairių rankdarbių.
„Visuomenėje gausu su benamiais susijusių stereotipų“ – pasakoja Violeta Sobieska, Laikinųjų namų socialinė darbuotoja, - „ jei benamis, tai būtinai išgėręs, nesiprausęs, tinginys, stovintis prie konteinerio. Jau ne vienerius metus dirbu Laikinuosiuose namuose, pažįstu šiuos žmones ir tikrai žinau, kad ši, vyraujanti, nuomonė yra klaidinga“. Moters teigimu didžioji dalis Laikinuosiuose namuose gyvenančių benamių labai mažai kuo skiriasi nuo kitų praeivių gatvėje, tačiau to įtikinti visuomenę nėra lengva. „Žmonės, kuriuos matote prie konteinerių ar neblaivius autobusų stotelėse taip pat benamiai, tačiau tokių yra tik labai maža dalis. Kitų jūs tiesiog nepastebite, jeigu parodyčiau juos jums gatvėje manimi nepatikėtumėte“ – sako Laikinųjų namų darbuotoja. Kaip tik todėl kilo mintis rengti gyvąją biblioteką „Benamystė iš arti“.
„Knygomis“ šioje bibliotekoje buvo ne tik benamiai, pasiryžę papasakoti savo patirtį, bet ir su jais dirbantys savanoriai bei darbuotojai. „Norėjome suteikti žmonėms galimybę pamatyti benamystę iš visų pusių „ – pasakojo V. Sobieska – „užduoti visus rūpimus klausimus tiek mums, tiek patiems benamiams. Prieš renginį paruošėme mūsų gyventojams kaukes, tačiau nė vienas jomis nepasinaudojo. Visi sakė, kad tai yra jų patirtis ir jiems pakaks drąsos ja dalintis“. Moters teigimu bibliotekoje apsilankė daugiau „skaitytojų“ nei buvo tikėtasi. Tiek patys benamiai, tiek ir Laikinųjų namų darbuotojai neabejoja, jog čia apsilankę žmonės išsinešė visai kitokią nuomonę apie benamystę nei ta, kuri, deja, vyrauja visuomenėje.
„Be galo džiaugiamės šiuo renginiu ir būtinai jį kartosime“ – tikina Violeta Sobieska - „jau dabar planuojam, kad rudenį bus dar viena gyvoji biblioteka, kur visi norintys galės sužinoti tai, kas labiausiai rūpi kalbant apie benamius ir su benamiais“. Socialinės darbuotojos teigimu ir patys Laikinųjų namų gyventojai pasiryžę dar kartą papasakoti savo patirtį. „Kiekvienas žmogus nori būti pamatytas ir išgirstas, tačiau vargu ar rastume labiau „nematomą“ žmogų nei benamis. Mes visi labai norime tai pakeisti“ – kalbėjo Laikinųjų namų darbuotoja.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Laikinieji namai per metus suteikia pastogę daugiau kaip 300 benamių, dar beveik tiek pat lankosi čia veikiančiame benamių dienos centre. Laikinųjų namų tikslas – padėti žmogui išsivaduoti iš benamystės situacijos. Čia dirba profesionalūs socialiniai darbuotojai bei psichologė, kurių tikslas motyvuoti, palaikyti bei įgalinti žmogų keisti savo gyvenimą, laikinas apgyvendinimas yra priemonė, suteikianti galimybę kurti pasitikėjimo, pagarbos ir palaikymo kupiną santykį, padedantį siekti šio tikslo.
