Greičiausiai netyčia Charlio Chaplino filme, kurto 1928 metais, užfiksuota praeivė – keliautoja laiku. Vaizdo siužete matosi moteris, žingsniuojanti ir kažką kalbanti į „aparatą“, priglaustą prie ausies.
Vaizdo siužete įamžinti į C. Chaplino filmo premjerą besirenkantys žiūrovai. Įamžinta viena žingsniuojanti moteris privertė suklusti žiūrovus: nors aplinkui ją nieko nėra, ji šneka į aparatą, panašų į mobilųjį telefoną.
Šis vaizdo siužetas buvo parodytas šimtui žmonių ir nei vienas jų nesugebėjo paaiškinti, ką pagyvenusi moteriškė iš tikrųjų daro. Dažniausias atsakymas buvo, jog moteris tiesiog klausė nešiojamos radijos, tačiau nepaaiškinama, kodėl ji kalbėjo į imtuvą.
Kiti bandė spėti neva keistuolė serga šizofrenija ir eidama bando prisidengti, kad niekas nematytų, jog ji kalbasi su savimi.
Spėjama, jog tai – tik montažas, šį neapaaiškinamą dalyką atradusio filmų prodiuserio George'o Clarko, kuris bando reklamuoti artėjantį jo organizuojamą filmų festivalį.
Pirmasis mobilusis telefonas buvo sukurtas dešimtmečiu vėliau nei šis vaizdo siužetas – 1940 metais. Tačiau kompanijos „Motorola“ pagamintas nelaidinis telefonas buvo ne mažesnis nei žmogaus ranka. Iki pat 1980 metų mobilieji telefonai nebuvo naudojami paprastų žmonių, tuo labiau jų nebuvo įmanoma uždengti delnu.
