Net po daug diskusijų sukėlusių Baudžiamojo kodekso pataisų jame liko spragų, palankių tiems, kurie siekia vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą teismuose ir taip išvengti atsakomybės. Kadangi įstatymų pataisos atgaline tvarka negalioja, senatis vis dar gelbėja ir susikompromitavusius valdininkus, politikus, ir nusikalstamų grupuočių narius.
Kasmet senaties sulaukia kone 100 bylų, kuriose įtariamieji nustatyti – jie nesislapsto, teismų nevengia, tik daro viską, kas įmanoma, kad bylos nagrinėjimas truktų metų metus. O tam įstatymuose spragų apstu. Visų pirma, didelės apimties baudžiamosiose bylose, kuriose keletas ar net keliolika įtariamųjų turi net ne po vieną gynėją, sunku suderinti visiems tinkamą kito posėdžio datą. O kur dar proceso dalyvių ligos, teisėjų nušalinimai, būtinos ir nelabai ekspertizės ar gynėjų keitimai.
Štai praeitų metų pabaigoje bausmės dėl senaties išvengė buvęs „Vilniaus brigados“ gaujos narys Vadimas Melničenka-Soldatas. Už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, neteisėtą disponavimą ginklais ir sprogmenimis, svetimo turto sunaikinimą ir mėginimą nužudyti V. Melničenka nesulaukė jokio atpildo. 1993 metais atsiskyręs nuo „Vilniaus brigados“, jis subūrė savo gaują. Pastarosios nusikaltimai buvo išaiškinti 2003 metų gruodžio mėnesio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu. Tiesa, tada teismas „brigadininką“ pasiuntė ne už grotų, o į psichiatrinę. Aukščiausiasis Teismas po poros metų šį sprendimą pakeitė ir sustabdė V. Melničenkos baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Kai 2010 metais Vilniaus apygardos teismas jos ėmėsi iš naujo, buvo per vėlu – suėjo senatis. Pernai V. Melničenkai panaikintas ir priverstinis ambulatorinis gydymas.
Senatis išgelbėjo ir Trakų rajono mero sutuoktinę, vyriausiąją to rajono architektę Audronę Kapočienę, kuri, kaip konstatavo teismas, netinkamai atliko savo pareigas, o tiksliau – piktnaudžiavo tarnyba, klastojo statybų leidimo dokumentus. Praeitų metų pabaigoje baudžiamojoje A. Kapočienės byloje suėjo senatis ir tuo viskas pasibaigė.
Dėl visagalės senaties 2011 metų pabaigoje atsakomybės pavyko išvengti ir su skolų išieškojimu susijusias bylas vilkinusiai, o kitas bylas nagrinėjusiai aplaidžiai ir skubotai, buvusiai Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėjai Andželikai Šimaitienei, taip pat jos posėdžių sekretorei Jolantai Rutkauskienei. Apeliacinis teismas pripažino, jog jeigu ne senatis – abi moterys būtų nuteistos.
Senatis netaikoma
Atidžiai sekantieji Kauno pedofilijos bylą pastaruoju metu sunerimę – juk baloje nuskendęs vienintelis įtariamasis Drąsiaus Kedžio dukters tvirkinimu Andrius Ūsas įtartas padaręs nusikaltimą, kuris Baudžiamajame kodekse įvardijamas kaip apysunkis, o už tokį nusikaltimą senaties terminas ne toks jau ir ilgas.
Pasigirdus kalboms, jog šios bylos senaties terminas sueina 2013 metų pavasarį, daugelis ėmė svarstyti, jog ši byla yra tyčia „tempiama“ iki senaties. „Taip galvoti ir tokias kalbas skleisti gali tik baudžiamosios teisės ir proceso neišmanantys žmonės. Vadinamojoje pedofilijos byloje senaties išvis nėra, nes ji vyksta reabilitaciniais pagrindais, o tokioms byloms senatis netaikoma“, – patikino šioje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Egidijus Motiejūnas. – Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių būtų nutarta atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl tvirkinimo, tada būtų galima rūpintis ir senatimi, o kol kas ji visiškai neaktuali“.
Pailginti terminai
Diskusijos, kaip užkirsti kelią piktnaudžiaujantiems savo teisėmis įtariamiesiems, siekiantiems išvengti atsakomybės ir tyčia vilkinantiems bylas, rezultatus davė tik 2010 metais, kai buvo nutarta įtvirtinti pusantro karto ilgesnius baudžiamosios atsakomybės terminus. Dabar už baudžiamąjį nusižengimą nuosprendis turi būti skiriamas per 3 metus, už nusikaltimą iš neatsargumo arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą – per 8 metus, už sunkų nusikaltimą – per 15 metų, už labai sunkų – per 25, o tyčia kitą žmogų nužudęs įtariamasis gali būti teisiamas 30 metų. Be to, buvo nuspręsta, jog bylą nagrinėjant teisme senatis sustoja, kai teismas paskelbia pertrauką dėl gynėjo ar kaltinamojo nedalyvavimo posėdyje, ekspertizės tyrimo ar teisinės pagalbos prašymo. Beje, prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlė korupcinio pobūdžio nusikaltimams senaties netaikyti, tačiau Seimas šiam siūlymui nepritarė. Vis dėlto atrodo, jog šios pataisos problemų neišsprendė.
Apie tai, kad baudžiamosios bylos teismuose nagrinėjamos pernelyg ilgai, dėmesį neseniai atkreipė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba – dėl šios problemos ji kreipėsi ir į Teisėjų tarybą. Dėl pernelyg ilgo bylų nagrinėjimo proceso ne vienas skundas yra pasiekęs ir Strasbūrą, o keletas tokių bylų buvo laimėtos.
Prieš savaitę prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seime yra registruojamos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis siūloma suteikti teismams teisines priemones, kuriomis būtų pažabojamas baudžiamųjų bylų vilkinimas dėl kaltinamųjų ir jų gynėjų nedalyvavimo teismo posėdžiuose. „Sąmoningas bylų vilkinimas leidžia kaltinamiesiems išvengti bausmės, pakerta žmonių pasitikėjimą teismais ir teisingumu. Teismo proceso neturi stabdyti gynėjų išgalvotos priežastys. Valstybės skiriami gynėjai – reali galimybė paspartinti bylų nagrinėjimą“, – pabrėžė D. Grybauskaitė. Šiomis pataisomis aiškiau apibrėžiamos galimybės teismams paskirti valstybės gynėją ilgai nagrinėjamose, sudėtingose bylose. Įsigaliojus pataisoms, valstybės gynėją bus galima skirti tais atvejais, kai iš anksto aišku, kad bylos nagrinėjimas truks ilgai, ir kai gynėjai sąmoningai nedalyvauja posėdžiuose ir stabdo procesą.
Pataisos bėdų neišsprendė?
„Visų pirma pažymėtina, kad nauji senaties terminai taikytini naujiems procesams, todėl tuos, kurie dar neužbaigti, galima bandyti vilkinti iki senaties termino baigos. Ar prasminga vilkinti bylą dabar, kai pakeisti ir patys terminai, ir numatytos jų eigos sustabdymo taisyklės? Daugeliu atveju nebetenka prasmės, ypač jei kaltinamasis iki teismo nėra laisvėje. Ilgas teisinis neapibrėžtumas, sunkesnės kardomojo kalinimo sąlygos, negu būnant ,,zonoje“ bausmės atlikimo metu, viltis, kad nuosprendis nebus susijęs su laisvės atėmimu pagrįstai turėtų skatinti bylą išnagrinėti kuo greičiau, kadangi tektų žymiai ilgiau laukti senaties termino pabaigos. Taigi norui specialiai vilkinti procesą objektyvaus pagrindo neliko“, – įsitikinęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. Vis dėlto jis sako, jog prezidentės siūlomos pataisos yra dar vienas žingsnis link pagrindų, reikalingų bylai vilkinti, panaikinimo.
Na o Seimo narys Saulius Stoma mano, kad prieš porą metų priimtos pataisos turėjo būti dar griežtesnės, o vilkinimui siekiant sulaukti senaties spragų dar likę. „Tai, kad pailgėja senaties terminai, ar nutrūksta eiga paskebus pertrauką, dar nieko nereiškia. Dabar senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikaltimo padarymo iki pat nuosprendžio paskelbimo dienos. Aš siūliau, kad senatis būtų skaičiuojama nuo nusikaltimo padarymo iki kaltinimo pareiškimo įtariamajam. Nuo kaltinimo pareiškimo senatis turėtų sustoti ir byla būti nagrinėjama tol, kol kaltinamasis būtų nuteistas arba išteisintas. Mes esame vienintelė valstybė Europoje, kurioje senatis skaičiuojama net bylai pasiekus teismą“, – tikino Seimo narys S. Stoma. Jis apgailestavo, kad jo siūlytoms pataisoms tąkart labiausiai nepritarė teisininkai. „Teisininkai yra savita grupė – savo interesus dažnai pridengia gudriais ir, atrodytų, labai pagrįstais išvedžiojimais. Bet juk jiems naudinga, kad teismo procesai truktų kuo ilgiau, tada juk ir darbo jiems daugiau būtų, – įsitikinęs S. Stoma. – Mano pasiūlymas stabdyti senatį pareiškus kaltinimą buvo reikalingas ir tikrai geras – tai rodo ir reali dabartinė praktika. Esu tikras, kad norintieji suras kaip vilkinti bylą ir sulaukti netgi pusantro karto pailginto senaties termino. Kaip tik šiuo metu svarstau antrą kartą siūlyti šią kiek patobulintą įstatymo pataisą“.
Komentaras:
Advokatas Marijus Velička:
Mano manymu, prailginti senaties terminai iš esmės įtakos nusikaltimų ištyrimo skaičiui bei kokybei neturės. Priešingai, manau, kad ilgesni senaties terminai sudaro galimybę piktnaudžiauti ikiteisminio tyrimo institucijoms – ilgina ikiteisminio tyrimo trukmę ir kartu mažina tyrimo eigos efektyvumą bei sėkmę. Keistai ir kritiškai vertinu ir teisminį tyrimą prailgintų terminų atžvilgiu. Pavyzdžiui, liudytojų apklausa apie 15–25 metų senumo įvykius, jų pasakojimų autentiškumas ir reikšmingų aplinkybių pateikimas teismui, tai yra kaip tiksliai gali žmogus nupasakoti tuos įvykius, o būtent tokie parodymai gali turėti lemiamos įtakos priimant nuosprendį.
O įstatymo projenkas dėl papildomo valstybės gynėjo skyrimo ir jo dalyvavimo nagrinėjant bylą, manau, inicijuojamas išimtinai dėl vienos šiuo metu nagrinėjamos bylos. Pabrėžtina, kad bylą nagrinėjant teisme procesui vadovauja teisėjas, ir jei tai daroma kompetentingai ir kvalifikuotai, tai projekte įtvirtinta nuostata nėra reikalinga, kadangi jau dabar Baudžiamojo proceso kodekse numatyti tam tikri instrumentai, kaip užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiavimo įstatymo taikymu.
Tik faktai:
Senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo.
Apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo.
Sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo.
Labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo.
Senatis netaikoma tik karo nusikaltimams – už juos asmuo gali būti persekiojamas ir teisiamas kad ir visą gyvenimą.
G. POTELIŪNAITĖ
