Kauno apygardos teismas penktadienį po ilgus mėnesius trukusio "parengiamojo laikotarpio" pradėjo iš esmės nagrinėti bylą pagal apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio skundą, surašytą ir praėjusių metų spalį teismui įteiktą, ginant viešąjį interesą. Atsakovais byloje patraukti Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, bei kai kurios kitos institucijos ir verslininkės Laima Baranauskienė ir Birutė Jablonskienė.
ELTA primena, šios moterys skandalingai pagarsėjo su vadinamaisiais "otkatais" susijusioje kyšininkavimo istorijoje, po kurios įtariamaisiais tapo ir buvęs Kauno miesto mero pavaduotojas konservatorius Antanas Adolfas Balutis, ir Kauno apskrities viršininko pavaduotojas (taip pat - buvęs) liberalcentristas Virginijus Vizbaras bei kiti valstybės tarnautojai. Jų atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Generalinė prokuratūra.
Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, penktadienį teismo posėdyje išklausęs apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro išvadas, iškėlė tokį klausimą: ką gautų visuomenė ir valstybė, jei būtų patenkintas viešasis interesas, kurį prokuroras gina? Ar 5 arų žemės sklypas, kuris atsilaisvintų ir sugrįžtų valstybei, jei būtų nugriautas Laisvės alėjoje ant jo bei gretimo sklypo pastatytas, kaip prokuratūra teigia, neteisėtai, 30 butų namas su komercinėmis patalpomis, atstotų tuos nuostolius, kurių, pavyzdžiui, iš valstybės pareikalautų kompensuoti 4 butus tame name teisėtai nusipirkę savininkai? Juk įstatymas gina sąžiningai įgyto turto savininko teises, ir jei jis pateiks ieškinį valstybei, kurios tarnautojai padarė pažeidimus, gali tekti ieškinį tenkinti.
Teisėjas užsiminė ir apie galimybes "kokiu nors būdu bylą baigti taikiai". Ieškovo atstovė pripažino tokio "kitų šalių pasiūlymo negavusi, todėl taikos galimybės iki šiol nebuvo nagrinėtos."
Apygardos vyriausiojo prokuroro ieškiniu, kuris papildytas Generalinės prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo kitoje byloje, teigiama, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2007 ir 2008 metais priėmė du neteisėtus sprendimus, pagal kuriuos vėliau atsirado kiti teisiniai aktai dėl valstybinės žemės sklypo dalių prijungimo prie privačių, vienas šalia kito esančių sklypų Laisvės alėjos ir Mickevičiaus gatvės kampe.
Įstatymas numato valstybinės žemės prijungimo galimybę, jei turimas valstybinės sklypo plotas - per mažas suformuoti tinkamą statiniui atskirą sklypą, kurį būtų galima parduoti aukcione arba grąžinti teisėtam žemės paveldėtojui.
Valstybinės žemės prijungimas ir pardavimas be aukciono galimas tik tokiu atveju, jei ji yra įsiterpusi tarp privačių sklypų. Kauno miesto taryba tos įstatymo nuorodos nepaisė. Žemę dviem verslininkėms leista prijungti kaip įterptinę. Anot prokurorų, daugiau nei 5 arų valstybinės žemės sklypas pačiame Kauno centre buvo dirbtinai suskaidytas į mažesnius sklypelius. Žemės pirkėjos už prijungiamus sklypus sumokėjo daugiau nei pusę milijono litų.
Vyriausiasis Kauno apygardos prokuroras prašo teismą panaikinti savivaldybės, Kauno apygardos viršininko administracijos bei kitų institucijų valstybės tarnautojų įsakymus ir kitus teisės aktus bei pašalinti neteisėtos statybos pasekmes - priimti sprendimą nugriauti daugiaaukštį statinį Laisvės alėjoje, atsiradusį vietoj čia buvusio kur kas kuklesnio senojo "Lietuvos" viešbučio filialo.
