Kauno apygardos teismas paskyrė bausmę buvusiam Panevėžio apygardos teismo teisėjui Rimantui Savickui – tiesa, gerokai mažesnę, negu prašė prokurorai. Jo žmoną, taip pat buvusią teisėją, išteisino. Be teistumo dėmės liko ir jųdviejų duktė.
Buvęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas Rimantas Savickas, jo žmona buvusi Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Vaiva Savickienė ir Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme dirbusi jųdviejų duktė Justė Savickaitė nesės už grotų. Piktnaudžiavimu tarnyba, kyšininkavimu ir dokumentų klastojimu kaltintas R. Savickas nuteistas 2 metams lygtinai, o bausmė atidėta metams. Nors prokurorai siūlė paskirti 5 metus laisvės atėmimo, R. Savickas buvo išteisintas dėl daugiau nei pusės nusikalstamų veikų, kuriomis buvo kaltintas.
Ėmė padangas ir viskį
1989 metais teisėjo karjerą pradėję R. Savickas į teisėsaugininkų akiratį pateko dar 2008 metų pabaigoje. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai nustatė, jog civilinių bylų teisėjas R. Savickas bei jo kolega, baudžiamąsias bylas nagrinėjantis Arnoldas Šukaitis, vienas kitam padėdami ėmė kyšius, klastojo dokumentus ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Prokurorai, norėdami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl abiejų teisėjų veiksmų, kreipėsi į Seimą dėl abiejų teisėjų neliečiamybės panaikinimo. Seimo nariai sutiko panaikinti tik R. Savicko neliečiamybę, na o A. Šukaitis sugebėjo įtikinti parlamentarus, jog jam mesti kaltinimai padėjus pažįstamam asmeniui surašyti procesinį dokumentą teismo nagrinėjamoje byloje esą neteisingi, o pareigūnams jis bet kada galėsiąs duoti parodymus kaip liudytojas.
Tyrimo buvo nustatyta, kad 2008 metų lapkričio 17 dieną R. Savickas savo darbo kabinete paėmė iš Algio Kleivos 2400 litų kyšį ir paskyrė jį vienos bendrovės bankroto administratoriumi. Savo ruožtu teismas nusprendė, jog A. Kleiva administratoriumi paskirtas teisėtai ir dėl šio epizodo R. Savicką išteisino.
Buvęs teisėjas R. Savickas pripažintas kaltu tik dėl 64 litų vertės viskio butelio ir 990 litų vertės padangų paėmimo. Vis dėlto Kauno apygardos teismas konstatavo, kad medžiotojų būrelio, kuriam priklausė R. Savickas ir prie kurio prisišlieti ketino A. Kleiva, visureigio padangų paėmimo organizatorius buvo ne R. Savickas, o A. Šukaitis. Padangas medžiotojų visureigiui A. Kleiva nupirko iš savo administruojamų įmonių lėšų.
Už teisėjo papirkimą teismas atėmė A. Kleivai teisę 3 metus dirbti bankroto administratoriumi ir paskyrė 20 800 litų baudą.
Dešros – ne kyšis
Teismas nusprendė, jog 3 žvėrienos dešros ir dar vienas viskio butelis, kurį į R. Savicko kabinetą atnešė A. Kleivos žmona, nebuvo kyšis. Dešros ir taip priklausė R. Savickui, mat buvo pagamintos iš jo sumedžioto šerno mėsos, o Irena Kleivienė (beje, taip pat bankroto administratorė) jokio palankaus sprendimo už savo „lauknešėlį“ nesulaukė.
V. Savickienė buvo kaltinama tuo, jog, siekdama padėti dukteriai Justei, sukurstė šeimos gydytoją išduoti fiktyvią nedarbingumo pažymą. Atitinkamai J. Savickaitė buvo apkaltinta neteisėtai pasinaudojusi ta pažyma.
Teisme ir motina, ir duktė išteisintos dėl netinkamai atlikto operatyvininkų darbo. Teismas pabrėžė, jog duomenys apie kurstymą išduoti fiktyvią pažymą buvo surinkti klausantis tuo metu dar teisėjo pareigas užimančios V. Savickienės pokalbių telefonu, o tokie duomenys negali būti pripažįstami teisėtais. Kad klausytųsi teisėjos telefoninių pokalbių, STT pareigūnai privalėjo gauti leidimą iš generalinio prokuroro, o tai nebuvo padaryta.
Tiek R. Savicką, tiek jo žmoną V. Savickienę prezidentė D. Grybauskaitė dar 2009 metais atleido iš teisėjo pareigų dėl to, kad jiedu pažemino teisėjo vardą. Už tai R. ir V. Savickai prezidentę padavė į teismą. V. Savickienė reikalavo ne tik panaikinti dekretą dėl atleidimo, bet ir priteisti 100 000 litų kompensacijos.
R. Savickas irgi buvo pareiškęs ieškinį prezidentei bei Teisėjų tarybai dėl jo atleidimo iš pareigų ir siekė, kad būtų panaikintas D. Grybauskaitės pasirašytas dekretas. Girdi, pirma turėjo būti baigta nagrinėti jam iškelta baudžiamoji byla.
R. Savicko ieškinį nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas jį atmetė ir paaiškino: „Prezidentei kreipusis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti R. Savicką iš pareigų, Teisėjų taryba turėjo konstitucinę pareigą šį klausimą spręsti, t. y. patarti arba nepatarti prezidentei dėl ieškovo atleidimo nurodytu pagrindu, ir negalėjo šio klausimo apskritai nesvarstyti.“
Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Apeliacinis teismas – šis nusprendė, jog į dešrų skandalą įsivėlęs teisėjas iš pareigų buvo atleistas pagrįstai.
Giedrė POTELIŪNAITĖ