Tiek parlamentaras Česlavas Olševskis, tiek Z. Jedinskis, dirbantis jo padėjėju Seime, atsisakė komentuoti prieštaringą „Facebook“ įrašo turinį, kurį gyventojai jau įvertino niekinančiai.
Prakalbo apie „slavų šalių sąjungą“
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Z. Jedinskis socialiniame tinkle „Facebook“ parašė komentarą, kuris užtraukė daugelio žmonių pasipiktinimą.
Buvęs Seimo narys viešai paskelbė manantis, kad Lenkijai būtų geriausia sudaryti sąjungą su Rusija. Primenama, kad ši šalis yra agresorė, ji sukėlė karą Ukrainoje, kuris tęsiasi daugiau nei 1 mėnesį.
„Lenkija turėtų kuo greičiau atsisakyti ES ir NATO narystės ir sudaryti sąjungą su Rusija. Tai būtų stipriausia slavų šalių sąjunga, grįsta tikromis krikščioniškomis ir šeimai palankiomis vertybėmis, kuri tarnautų Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš už vandenyno“, – taip skamba Z. Jedinskio įrašas feisbuke.
Portalas tv3.lt susisiekė su kontroversiško komentaro autoriumi Z. Jedinskiu ir prašė komentaro apie įrašą jo asmeninėje „Facebook“ paskyroje. Deja, Z. Jedinskis kategoriškai atsisakė kalbėtis su portalo tv3.lt žurnaliste.
„Bendrauju tik su nepriklausoma žiniasklaida: „Respublika“, „l24.lt“. Su kitais nebendrauju, jūs nesate priklausanti. Atsiprašau, viso gero, – sakė Z. Jedinskis ir numetė ragelį.
Padėjėjo žodžių nepanoro komentuoti
Tuo tarpu Seimo narys, bendrapartietis Česlavas Olševskis nepanoro komentuoti savo padėjėjo Z. Jedinskio pasisakymo „Facebook“.
Portalo tv3.lt žurnalistei Č. Olševskis vis kartojo savo akimis nematęs originalaus Z. Jedinskio komentaro, todėl negalintis nieko apie jį pasakyti.
Kai Seimo nariui buvo pasiūlyta atsiųsti Z. Jedinskio komentarą el. paštu arba supažindinti komentaro turiniu, jį garsiai perskaitant, Č. Olševskis sakė šiuo metu esąs užsiėmęs ir negalintis kalbėti.
„Kaip aš galiu komentuoti, ką jis ten rašo? Ką jis ten rašo, tegu už save atsakinėja. Jo asmeninis, matyt, ten feisbukas, tegu jis ir komentuoja. Prie ko čia aš? Čia jo asmeninis reikalas“, – tv3.lt sakė Č. Olševskis.
Politologas: Jedinskio simpatijos Putino režimui seniai žinomos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad tokie Z. Jedinskio vieši pareiškimai yra siekis pelnyti politinių taškų arba sąmoningas propagandos skleidimas.
„Man atrodo, neverta netgi dauginti tokių žinučių veikėjo, kuris jau nebėra reikšmingas Lietuvos politikoje. Tai nebėra Seimo narys. Jo pozicijos ir simpatijos Putino ir Lukašenkos režimų atžvilgiu buvo žinomos iki to. Tai, kad jis Rusijos karo metu prieš Ukrainą sugalvoja dar pasipelnyti populiarumo tokiomis žinutėmis, man atrodo, yra geriausiu atveju politinis piaras. Blogiausiu atveju – savotiškas Rusijos propagandinis veikimas“, – įvertino N. Maliukevičius.
Politologas papildė, kad už tokius Z. Jedinskio viešus pareiškimus tiesiogiai atsako Seimo narys, kurio komandoje jis dirba. Šiuo atveju, politinė atsakomybė krenta ant Č. Olševskio pečių.
„Reikia šito Seimo nario ir paklausti, ką jis mano. Jeigu jo padėjėjai užsiima tokia veikla karo metu, kokia būtų jo pozicija? Tai yra jo politinės atsakomybės klausimas. O dėl Jedinskio politinės platformos, mes tą matėme ir aš čia kažkokių iliuzijų neturiu“, – teigė jis.
Dėl viešų įrašų ne kartą sulaukė kritikos
Portalas tv3.lt jau anksčiau yra rašęs apie prieštaringus Z. Jedinskio pasisakymus, kurių turinys primena propagandą. Kai kurie politiko „Facebook“ asmeninės paskyros įrašai primena naratyvą, kurį Kremlius naudoja savo propagandai Lietuvoje.
Pavyzdžiui, 2014 m. Z. Jedinskis savo „Facebook“ paskyroje paragino NATO bombarduoti Kijevą. „Iniciatyvą turi perimti NATO ir pradėti bombarduoti Kijevą, kad būtų priverstinai įtvirtinta taika – kaip tai buvo įgyvendinta, kai NATO bombardavo Belgradą, kad Serbija pripažintų Kosovo nepriklausomybę“, – rašė Seimo narys.
2017 m. portalo 15min paklaustas, kodėl pasidalino straipsniu, kuriame aprašoma sąmokslo teorija apie Maidano žudynes Ukrainoje, Z. Jedinskis sakė tokių įrašų nekomentuojantis ir juos skiriantis „tiems, kurie supranta“.
Taip pat 2017 m. Z. Jedinskis, komentuodamas premjero Sauliaus Skvernelio išreikštą paramą nuo 2020 m. išlaidas gynybai didinti iki 2,5 proc., siūlė geriau pasirašyti nepuolimo sutartį tarp Lietuvos ir Rusijos. „Siūlau su Rusija pasirašyti nepuolimo sutartį, tokį Lavrovo-Linkevičiaus paktą“, – „Facebook“ rašė Z. Jedinskis.
O 2020 m. rugpjūtį masinių protestų po prezidento rinkimų Baltarusijoje akivaizdoje Z. Jedinskis bandė apginti Baltarusijos poziciją. Atsiliepdamas apie Baltarusijos režimo elgesį su protestantais – jie mušami ir suimami, – Z. Jedinskis viešai pareiškė: „Baltarusijoje policija gina Konstituciją, o Lietuvoje 2009 metais policija gynė tuos, kurie pažeidė Konstituciją“.
Teisėsauga įspėja: už karo propagandą gresia atsakomybė
Portalas tv3.lt primena, kad šių metų vasario 24 d. Rusija pradėjo karo veiksmus Ukrainoje, kurie tęsiasi iki šiol. Kol Vladimiras Putinas tvirtina norintis „denacifikuoti“ Ukrainą, Vakarų pasaulis smerkia jo pradėtą karą. JAV prezidentas Joe Bidenas, viešėdamas Lenkijoje, V. Putiną pavadino „skerdiku“.
Vakarų šalys tiekia ginklus Ukrainai, griežtina Rusijai skirtas ekonomines sankcijas, priima karo pabėgėlius. Iš Ukrainos dėl karo pasitraukė beveik 4 mln. žmonių, o Lietuvoje registravosi per 30 tūkst. karo pabėgėlių.
Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos policija įspėja, kad už karo propagandos platinimą Lietuvoje gresia baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų pagal baudžiamojo kodekso (BK) 170 str. 2 dalį.
Seimas vasario 24 d. priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, kurioje konstatavo, kad Lietuva smerkia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią.
Vadinasi, BK 170 str. 2 dalis taikoma viešai pritariant ar neigiant Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, atliekamus karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui.