Vykstant baudžiamosios bylos, kurioje „Vilniaus energijos“ vadovai kaltinami sukčiavimu ir kitais nusikaltimais, nagrinėjimui, Vilniaus miesto apylinkės teismas sulaukė vieno iš kaltinamųjų, minėtos bendrovės prezidento L. Samuolio ieškinio dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, nukreipto prieš FNTT specialistes Galiną Kononenko ir Auritą Mikulėnienę.
Skunde teigiama, jog minėtų FNTT darbuotojų parengtoje išvadoje apie „Dalkia Lietuva“ ūkinę veiklą pateikta informacija neatitinka tikrovės, pažeidžia ir menkina „Vilniaus energijos“ prezidento L. Samuolio garbę ir orumą. L. Samuolio atstovai įsitikinę, kad išvada yra parengta neobjektyviai, siekiant sąmoningai kompromituoti „Vilniaus energiją“ ir jos vadovus.
L. Samuolio advokatas teismo prašė pripažinti, kad FNTT darbuotojų parengtos išvados turinys neatitinka tikrovės, menkina „Vilniaus energijos“ vadovo L. Samuolio garbę ir orumą, įpareigoti atsakoves – G. Kononenko ir A. Mikulėnienė – paneigti išvadoje pateiktą informaciją bei priteisti iš atsakovių 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už garbės ir orumo pažeidimą.
Šią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė nutraukti šią „Vilniaus energijos“ prezidento L. Samuolio iškeltą civilinę bylą. Tiesa, teismas netenkino ieškovių G. Kononenko ir A. Mikulėnienės advokato prašymą L. Samuoliui skirti baudą dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio.
Bando išmušti įrodymą iš rankų?
Vilniaus miesto apylinkės teisme savo nutartyje atkreipė dėmesį, kad ieškovas L. Samuolis mėgina įrodyti, jog jo garbę ir orumą pažeidė konkrečios FNTT darbuotojos, tačiau tokiais atvejais atsakomybėn yra traukiam pati institucija. Teismas į tai atkreipė dėmesį ir anksčiau, tačiau „Vilniaus energijos“ prezidento ieškinys nebuvo pataisytas.
„Teismas atkreipė ieškovo dėmesį, kad ieškinio faktiniame pagrinde ieškovas įrodinėja faktines aplinkybes, susijusias su atsakovių kaip valstybės pareigūnių neteisėtais veiksmais, atliktais joms einant savo pareigas, tačiau ieškovas netraukia atsakove Lietuvos valstybės“, – teigiama teismo nutartyje.
Be to, nutartyje pažymima, kad FNTT specialisčių G. Kononenko ir A. Mikulėnienės parengta išvada, kurios turiniu pasipiktino L. Samuolis, yra įrodymas baudžiamojoje byloje, kurioje jis ir kiti „Vilniaus energijos“ vadovai yra kaltinami korupciniais nusikaltimais. Minėtoje išvadoje atskleidžiamos galimos „Dalkia Lietuva“ sukčiavimo schemos, manipuliacijos dujų kainomis, dėl kurių energijos vartotojams padarė 3 mln. Eur siekiančią žalą.
„Akivaizdu, kad jis (L. Samuolis – tv3.lt) kreipėsi į teismą su ieškiniu, turėdamas tikslą civilinio proceso tvarka nuginčyti baudžiamojoje byloje vertinamą ir tiriamą rašytinį įrodymą – FNTT specialisto išvadą. Vadinasi, pagal tokį ieškinį iškeltos civilinės bylos išnagrinėjimas sukels ne savarankiškus materialinius teisinius padarinius, o procesinius teisinius padarinius, tai yra bus nuginčytas baudžiamojoje byloje vertinamas rašytinis įrodymas – FNTT specialisto išvada“, – aiškinama teismo nutartyje.
Pasiduoti neketina
FNTT specialistėms G. Kononeko ir A. Mikulėnienei atstovaujantis advokatas Liutauras Lukošius portalui tv3.lt teigė, jog atsakovės yra patenkintos teismo sprendimu nutraukti civilinę bylą.
Jis pripažino manantis, jog „Vilniaus energijos“ prezidentas L. Samuolis inicijuota byla greičiausiai siekė ne ginti savo garbę ir orumą, o tiesiog įbauginti FNTT darbuotojas arba pakreipti palankesne linkme baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas korupciniais nusikaltimais.
„Savotiška situacija gaunasi, kai asmuo yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje ir, kaip teismas, pažymėjo lingvistiškai iš konteksto yra ištraukiamas vienas iš įrodymų ir to įrodymo viena dalelytė, tai yra konkretus sakinys, yra kvestionuojamas civiliniame procese.
Galbūt siekiama įrodymą pašalinti iš baudžiamosios bylos, suabejoti juo, o galbūt apskritai žmones, kurie surašo tą specialisto išvadą, bandyti nušalinti, jeigu, šiuo atveju, specialistės būtų iškviestos į teismą, tai tokios prielaidos, be jokios abejonės, kyla. Džiugu, kad teismas užkirto tam kelią“, – svarstė L. Lukošius.
Anot advokato, nuostabą ir tai, kad atsakomybėn siekiama patraukti konkrečias FNTT darbuotojas, o ne pačią valstybės instituciją. „Asmuo juk dirba ne savarankiškai, o jis yra valstybės tarnautojas. Ir mes teismui pateikėme dokumentus, kad asmenys yra valstybės tarnautojai, susisieti ryšiais su FNTT. Specialistas įsijungia į procesą, tik ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro raštišku nurodymu, tai yra užduotimi atlikti objektų tyrimą, tai šiuo atveju specialisčių darbas prasideda ir baigiasi, kai joms yra teikiama užduotis ir jos pateikia į užduotis suformuluotus klausimus“, – aiškino L. Lukošius.
Teismo nutartyje atkreipiamas dėmesys, kad sprendimas nutraukti civilinę bylą gali būti skundžiamas per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo. „Vilniaus energijos“ prezidentui L. Samuoliui atstovaujantis advokatas Jovitas Elzbergas portalui tv3.lt patvirtino, kad tokia galimybe pasinaudos.
„Taip, skųsime. Teismas neišsprendė klausimo. [...] Bandysime įrodyti, kad teismas turi nagrinėti atskirai šį klausimą. Nepasisakė teismas, kad nepažeista (garbė ir orumas – tv3.lt). Teismas pasisakė, kad atskiroje byloje tai neturėtų būti nagrinėjama. Teismas nepasakė, kad kažkas kažkaip piktnaudžiauja“, – sakė advokatas.
Kaltinimai korupcija
Piktnaudžiavimas, sukčiavimas, didelės vertės svetimo turto iššvaistymas – tokie kaltinimai pateikti verslininkams, bendrovės „Icor“ (buvusio „Rubicon Group“) akcininkams Andriui Janukoniui, L. Samuoliui ( „Vilniaus energijos“ prezidentas ir „Litesko“ generalinis direktorius) ir „Vilniaus energija“ valdybos pirmininkui, Prancūzijos piliečiui Jeanui Pierre'ui Henri Sacreste. Bylos duomenimis, A. Janukoniui, L. Samuoliui ir J. P. H. Sacreste, galimai neteisėtai manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis, tiek šilumos vartotojams, tiek tarpusavyje glaudžiai susijusioms bendrovėms „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ galėjo būti padaryta žala, vertinama beveik 3 mln. eurų (daugiau nei 10 mln. litų).
Įtariama, kad A. Janukonio ir J. P. H. Sacreste valdyta bendrovė „Dalkia“, laimėjusi viešąjį konkursą, įsigijo gamtinių dujų, kurias pagal sutartį buvo galima naudoti tik elektros energijos gamybai, tačiau pati bendrovė elektros gaminti negalėjo ir, nesilaikydama sutarties sąlygų, pardavė dujas „Vilniaus energijai“ už gerokai didesnę kainą. Dujas pirkusi „Vilniaus energija“, kaip įtariama, nesilaikė pirkimų tvarkos ir organizavo viešuosius pirkimus pagal savo pačios nusistatytas taisykles, taip sudarydama galimybes viešuosiuose pirkimuose dalyvauti bendrovei, kurioje šeimininkavo kaltinamieji.
Tokių gamtinių dujų pirkimų rezultatas – nepagrįstai išpūsta pirkimo kaina ir apie 1,5 mln. Eur, kurie buvo išleisti dujoms pirkti, vertinama žala. Be to, taip esą buvo nepagrįstai padidintos šilumos gamybos sąnaudos, o iš vartotojų už tai pareikalauta papildomai sumokėti daugiau nei 290 tūkst. Eur. Prokurorai taip pat įtaria, kad teisiamieji galėjo iššvaistyti 984 tūkst. Eur kompensaciją, kurią gavo dėl netinkamos gamtinių dujų pardavimo kainodaros. Pinigai, kaip įtariama, buvo pervesti tai pačiai A. Janukonio ir J. P. H. Sacreste bendrovei, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) net nebuvo informuota, kad „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ yra gavę šią kompensaciją, todėl šilumos kaina išaugo, o vartotojams už šią aferą iš savo kišenės galimai teko sumokėti dar milijoną litų.
„Vilniaus energijos“ vadovai kartoja, kad jiems metami kaltinimai grindžiami klaidingais faktais – esą remiamasi FNTT specialistų išvada. Anot jų, VKEKK ekspertų išvadas, kurios esą prieštarauja kaltinimams, prokuroras tiesiog ignoruoja, o „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ kai kuriems vartotojams tiekė dar mažesnes šilumos kainas, nei jos, anot prokuroro, privalėjo būti, ir dar pritaikė nuolaidų už daugiau nei 12,7 mln. Eur.
