Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre viešame posėdyje išnagrinėta buvusio Kaišiadorių apylinkės prokuroro Kęsto Ramanausko byla prieš Lietuvą gali tapti kelrode ir kitų šalių teismams, rašo „Lietuvos rytas“.
Dabar advokato praktika besiverčiantis 41 metų K.Ramanauskas prieš septynerius metus buvo nuteistas kalėti dvejus metus už 2500 JAV dolerių kyšio ėmimą.
„Posėdis įvyko. Lauksiu sprendimo“, – vakar „Lietuvos rytui“ tepasakė K.Ramanauskas, kuris buvo nuvykęs į Strasbūrą. Pareiškėjas savo bylą Žmogaus teisių teisme stebi ypač retai.
Buvęs prokuroras prašo teisingai atlyginti jam už patirtą žalą, bet nenurodo konkrečios sumos.
Bylą prieš Lietuvą vakar pirmą kartą nagrinėjo didžioji kolegija, kurią sudaro 17 teisėjų.
Strasbūro teisme tai vyksta itin retai. Prieš tai šią bylą narpliojo septynių teisėjų paprastoji kolegija.
Aiškintasi, ar K.Ramanauskas nebuvo sukurstytas paimti kyšį ir šitaip padaryti nusikaltimą, kai STT panaudojo prieš jį nusikalstamos veikos modelį. Taip pat buvo sprendžiama, ar buvęs prokuroras turėjo galimybę tinkamai gintis, nes teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas vienas svarbus liudytojas.
Europos žmogaus teisių teismo teisėja Danutė Jočienė nuo K.Ramanausko bylos nagrinėjimo nusišalino, nes 2003 metais, būdama Lietuvos atstovė Strasbūro teisme, pateikė Vyriausybės poziciją dėl jos priimtinumo.
Bylos nagrinėjimas truko tik pusantros valandos. Dauguma teisėjų klausimų buvo pateikta Vyriausybės atstovei Elvyrai Baltutytei.
Posėdį stebėjo ir į Strasbūrą atvykusi Konstitucinio teismo delegacija, vadovaujama Egidijaus Kūrio. Pilnutėlėje salėje taip pat buvo Olandijos ir Lenkijos teisėjų, daug teisės studentų, turistų.
K.Ramanausko interesams atstovavo jo advokato Ričardo Girdziušo padėjėja Alina Vosyliūtė. Pats advokatas nevyko į Strasbūrą dėl kalbos barjero.
Ši byla Strasbūre laikoma labai svarbia, kadangi nagrinėja, ar policijos naudojamos priemonės atskleidžiant nusikaltimą demokratinėje visuomenėje neužkerta teisės į teisingą teismą.
„Ši problema labai aštri beveik visose Europos valstybėse. Tirdamos korupciją ar organizuotą nusikalstamumą teisėsaugos institucijos visur naudoja įvairias slaptas sekimo, infiltravimo ir nusikaltimų stimuliavimo priemones“, – „Lietuvos rytui“ sakė Žmogaus teisių teismo referentas Dovydas Vitkauskas.
Tačiau svarbu, kad teisėsauga neperžengtų ribos tarp nusikaltimo tyrimo ir jo kūrimo.
„Ant mūsų kailio bus formuluojama precedentinė teisė“, – „Lietuvos rytui“ sakė E.Baltutytė.
Kai Strasbūre teisėjai pareikš, kaip turėtų elgtis teismai su įrodymais, gautais panaudojus nusikalstamos veikos modelį, tai taps privaloma ir kitų Europos šalių teismams.
Anot E.Baltutytės, labai tikėtina, kad priimtus argumentus Strasbūro teismas naudos vėliau ir buvusios teisėjos Eglės Milinienės, irgi nuteistos už kyšio ėmimą, byloje prieš Lietuvą. Panašių bylų, susijusių su mūsų šalies teisėsaugos veiklos metodais, Žmogaus teisių teisme yra apie dešimt.
1999-ųjų pradžioje Kaišiadorių apylinkės prokuratūros prokuroras K.Ramanauskas Žiežmarių degalinėje susitiko su vaikystės draugu Vidmantu Sadausku.
Jis paprašė pareigūno padėti išvengti teistumo besislapstančiam Mindaugui Navickui, kuris buvo kaltinamas apiplėšimu.
V.Sadauskas supažindino K.Ramanauską su tariamu M.Navicko draugu Audriumi Zlatkumi.
Šis savo ruožtu įkalbino prokurorą už 3 tūkstančius dolerių padėti besislapstančiam plėšikui.
Tuomet neva prabilo V.Sadausko ir A.Zlatkaus sąžinė ir jie kreipėsi į STT. Tarnyba patvirtino veiką imituojantį modelį ir toliau fiksavo visas kyšio davimo aplinkybes. Automobilių stovėjimo aikštelėje prokurorui dalimis iš viso buvo perduota 2500 JAV dolerių.
Už tai K.Ramanauskas buvo nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Į teismo posėdį V.Sadauskas neatvyko, nes pareigūnai jo neva nerado. Teismo metu paaiškėjo, jog A.Zlatkus negali apibūdinti net savo tariamo draugo M.Navicko išvaizdos.
Vėliau išsiaiškinta, kad A.Zlatkus dirbo STT vairuotoju. Advokatas atsitiktinai pastebėjo kitos panašios bylos nagrinėjime apklausiamą šį asmenį.
Tačiau visų instancijų Lietuvos teismai neatsižvelgė į tai, kad siūlęs kyšį asmuo pats dirbo STT.
V.Sadauskas yra minimas dar dviejų Kauno prokurorų byloje. Jis irgi padėjo įsiūlyti kyšį.
K.Ramanausko advokato Ričardo Girdziušo manymu, K.Ramanausko byla buvo viena tipiškesnių to meto Lietuvos istorijų, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai patys sukurstydavo imti kyšį.
Ši istorija niekada nebūtų pasiekusi Strasbūro, jeigu R.Girdziušui nebūtų pavykę atsitiktinai pastebėti A.Zlatkaus, apklausiamo kitoje panašioje byloje.
