Europos žmogaus teisių teismas paskelbė, kad Lietuva nepažeidė teisės į teisingą teismą byloje, kurioje tuometinė Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo teisėja Eglė Milinienė buvo pripažinta kalta dėl stambaus masto kyšininkavimo.
Moteris skundėsi, kad jos teisė į teisingą teismą buvusi pažeista dėl pažeidžiant nacionalinę teisę prieš ją sankcionuoto ir panaudoto nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio. E.Milinienė teigė, kad ji buvo išprovokuota padaryti nusikaltimą (paimti kyšį) ir dėl to buvo neteisingai nuteista.
Tačiau teismas Strasbūre nenustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo taikant nusikalstamos veikos imitacijos modelį, ketvirtadienį pranešė Teisingumo ministerija.
Įtarus kyšininkavimu, tuometinę Vilniaus miesto 4-sios apylinkės teismo teisėją E. Milinienę 1998 metų spalio 9 dieną jos darbo kabinete sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros pareigūnai.
Jos rankinėje buvo rasti S.Š.perduoti 4 tūkst. JAV dolerių. Iš viso teisėja per kelis kartus paėmė 15,5 tūkst. JAV dolerių. Kaip kyšis, už 10 tūkst. JAV dolerių teisėjai buvo nupirktas automobilis ,,Volkswagen Golf".
Tyrimas nustatė, kad pinigus teisėja ėmė už pažadą S.Š. padėti išspręsti jo civilinę bylą dėl varžytinių rezultatų panaikinimo. S.Š. siekė, kad būtų panaikinta bankui įkeisto jo namo pirkimo ir pardavimo sutartis. Jis tik po kelių metų sužinojo, kad jo nebaigtas įrengti namas varžytinėse buvo parduotas už labai mažą kainą, o jis vis dar yra skolingas bankui.
E.Milinienė be teismo pirmininko žinios pati priėmė nagrinėti S.Š.ieškinį. Supratęs, kad už jam palankų sprendimą teisėja reikalauja kyšio, S.Š. kreipėsi į STT.
Buvusi teisėja savo kaltės niekada nepripažino. Ji teigė, kad su S.Š. ją siejo artimi santykiai ir ji nereikalavo iš jo pinigų, jis pats jai duodavo.
S.Š. mirė dėl ligos, kai E.Milinienės byla buvo dar tiriama Generalinėje prokuratūroje.
Kai byla Lietuvoje perėjo visas teismų instancijas, E.Milinienė buvo uždaryta į pataisos darbų koloniją, kur ir atliko bausmę.
Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, kad pareiškėja turėjo galimybę nacionaliniams teismams pateikti įrodymus dėl provokacijos, ir teismai priėmė pagrįstą sprendimą, ypač Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas pareiškėjos kasacinį skundą.
Europos žmogaus teisių teismas nurodė, kad buvo aiškus pagrindas pradėti tyrimą, kai privatus asmuo kreipėsi į pareigūnus, o nusikalstamos veikos imitavimo modelis buvo teisėtai sukonstruotas ir panaudotas. Be to, jis buvo tinkamai prižiūrimas prokuratūros, nepaisant to, kad teisminė priežiūra tokiai slaptai tyrimo sistemai būtų buvusi tinkamesnė.
Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, teismas vieningai konstatavo, kad Konvencija nebuvo pažeista.
