Įtarimų korupcija šleifo atsikračiusi buvusi vicemerė liberalsąjūdininkė Zita Kukuraitienė tvirtina iki užgriūvant nemalonumams nė įsivaizduoti negalėjusi, kokiais metodais dirba nepriklausomos Lietuvos prokurorai.
Atlygio nesulaukė
Z.Kukuraitienei įtarimai buvo pareikšti 2009-ųjų pabaigoje. Į prokurorų akiratį politikė pateko dėl to, kad 2008-ųjų vasarą, bendraudama su statybų bendrovės „Steiga“ generaliniu direktoriumi Juozu Latvėnu, šiam pažadėjo padėti laimėti Lėlių vežimo teatro rekonstrukcijos darbų viešųjų pirkimų konkursą. Generalinės prokuratūros duomenimis, mainais Z.Kukuraitienė verslininko prašiusi paremti Seimo rinkimuose dalyvaujančią jos partiją. Tuomet politikė dar priklausė Naujajai sąjungai ir buvo viena aktyviausių jos narių Panevėžyje. „Steigos“ vadovas tokią paramą pažadėjęs. Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia teigti, kad Z.Kukuraitienė, tesėdama verslininkui duotą savo pažadą, nurodžiusi tuomečiam vicemerui „tvarkiečiui“
Kastyčiui Vainauskui bei Savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vadovui Mykolui Buziui surengti viešųjų pirkimų konkursą taip, kad jį laimėtų būtent „Steiga“.
Vicemerę vadino „vaikeliu“
Pareigūnai užfiksavo 2008 m. rugpjūčio 5 dienos K.Vainausko ir Z.Kukuraitienės pokalbį. Jo metu vicemeras pasitikslindamas paklausė Z.Kukuraitienės firmos pavadinimo ir ji nurodo bendrovę „Steiga“ bei užsimena, kad jai rinkimams reikia pinigų. Pokalbyje, užfiksuotame panaudojant specialias garso ir vaizdo įrašymo priemones, K.Vainauskas į kolegę kreipiasi „Zitute, vaikeli“, klausdamas kompanijos pavadinimo. Z.Kukuraitienei paminėjus „Steigą“, vicemeras pavadinimą pasitikslina užrašydamas ant popieriaus lapelio.
„Aš taip galvoju, o ten ta, kur, kur Visvaldas sakė, tai ten kompanija nėra mažytė ta kompanija, tai gal tada“, – aiškina Z.Kukuraitienė vicemerui.
K.Vainauskas atsakė žinantis kolegės minimą „Valrestos“ bendrovę.
„Nu tai tegul tada jinai, tada gali mažesnę gauti kažkokią“, – siūlo Z.Kukuraitienė.
Tačiau, anot K.Vainausko, šioji jau gavo, nes „mes jiems pastoviai duodame taip“.
Iš Generalinės prokuratūros pateikto pokalbio įrašo matyti, kad Z.Kukuraitienė turėjo būti susirūpinusi artėjančiais rinkimais.
„Man kaip, man reikia dėl to, kad man gi ateis zysti, kur mums gauti pinigų šitam eit į rinkimus, mums reikia kalendoriukų“, – aiškino Z.Kukuraitienė.
Ikiteisminio tyrimo metu J.Latvėnas nurodė žinojęs, kad Lėlių vežimo teatro pastato rekonstrukcijai Savivaldybė buvo numačiusi 35 tūkst. Lt ir prašęs Z.Kukuraitienės laimėti konkursą. Mainais Z.Kukuraitienė esą paprašiusi bendrovės apmokėti už jos partijos lankstinukus, lipdukus ar panašius dalykus, tačiau neįvardijo konkrečios sumos, kuria statybininkai turėtų atsidėkoti.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kad Z.Kukuraitienė sakiusi, jog konkursą teatrui renovuoti turėtų laimėti „Steiga“, pripažino ir M.Buzys.
Nors politikė ištesėjo „Steigos“ direktoriui duotą žodį, verslininkas paramos partijai nesuteikė.
Nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įrodyti Z.Kukuraitienės kaltę, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Įtarimus vadina absurdiškais
Z.Kukuraitienė tvirtina, jog į prokuratūrą ją atvedusi istorija – laužta iš piršto.
„Visada atsiras už ką pareikšti įtarimus, jeigu tik norima. Visada atsiras žmonių, kurie kažką sakė, iki galo nepasakė. Bet ar logiška, kad aš, tuomet būdama Naujosios sąjungos nare, prašysiu paramos žmogaus, atstovaujančio kitai partijai? Nežinau, kokios J.Latvėno politinės pažiūros, bet Stasys Latvėnas, kuriam ir priklauso „Steigos“ bendrovė, visada buvo liberalcentristas“, – teigė Tarybos narė.
Maža to, kaip tik tuomet, kai, ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų teigimu, Z.Kukuraitienė tarėsi su įmonės vadovu dėl paramos, ji pati ne tik nesirengė dalyvauti Seimo rinkimuose, bet dargi planavo pasitraukti iš Naujosios sąjungos. Netrukus politikė iš tiesų paliko socialliberalus ir perėjo į Liberalų sąjūdį.
Ji tikina ne tik nesitarusi su verslininkais dėl jokios paramos, bet ir negalėjusi proteguoti „Steigos“, kad ši gautų Savivaldybės užsakymą statybos darbams Lėlių vežimo teatre.
„Kiek aš žinau, „Steiga“ šiame teatre dirbo ir statybos darbų sąmatas sudarinėjo nuo neatmenamų laikų, dar tada, kai aš nebuvau vicemere. Kodėl man dar galėjo reikėti ją proteguoti?“ – mestais įtarimais stebisi Z.Kukuraitienė.
Anot jos, įrašytas pokalbis su K.Vainausku nėra įrodymas, kad buvo kurptas planas, kaip siekiant naudos padėti „Steigai“.
„Įrašus galima iškarpyti, sumontuoti. Be to, ar iš pokalbio galima daryti išvadas? Išvadą galima daryti iš veiksmo. Man šita istorija – visiškas absurdas“, – tvirtina Tarybos narė.
Apskundė pareigūnus
Įtariamąja Z.Kukuraitienė buvo maždaug metus – iki 2010 gruodžio pradžios. Anot politikės, per tiek laiko jai su teisėsaugininkais teko bendrauti vos keletą kartų.
Po pirmosios apklausos Panevėžio apygardos prokuratūroje Tarybos narė įteikė skundą Generalinei prokuratūrai.
„Netikėjau, kad nepriklausomoje Lietuvoje gali vykti tokia apklausa, kokią man teko patirti Panevėžyje“, – neslepia Z.Kukuraitienė.
Tuomet dar vicemerės pareigas ėjusi politikė pasakoja pradžioje nė nesupratusi, kad duodanti parodymus – maniusi, jog gerai pažįstamas Panevėžio prokuroras ją tiesiog pasikvietęs pasikalbėti.
„Prokuroras mane pakvietė vos ne kavos išgerti. Tik kai pati paklausiau, kas čia vyksta, išgirdau, kad esu tardoma. Man net nebuvo leista pasinaudoti advokato paslaugomis, paaiškino, kad tam nėra laiko“, – prokuroro darbo metodais stebisi buvusi įtariamoji.
Anot jos, pirmoji apklausa užtrukusi kone keturias valandas. Z.Kukuraitienė tvirtina sulaukusi netgi savotiško spaudimo: jei sutiksianti su kai kuriomis sąlygomis, informacija nepasieks žiniasklaidos. Politikė teigia netgi buvusi verčiama pasirašyti po kai kuriais apklausos dokumentais.
„Ten, matyt, visi verčiami pasirašinėti. Iki tol aš įsivaizdavau, kad taip vyksta tik knygose“, – svarsto Tarybos narė.
Panevėžyje atliktą apklausą apskundusi tuomečiam generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui politikė netrukus buvo iškviesta į Generalinę prokuratūrą.
„Jos pareigūnai profesionalumu toli lenkia Panevėžio kolegas“, – įsitikinusi Z.Kukuraitienė.
