Sigitas STASAITIS
Žmones dažnai išgirsi sakant, jog Lietuvoje į kalėjimą sodinama už pavogtą vištą, o grobstantieji milijonus - kalėjimo išvengia. Kad tai tiesa, rodo 52 metrų radviliškietės Vidos Rumbienės istorija. Tiesa, dirbdama Lietuvos žemės ūkio banke, o vėliau - "Nord/LB Lietuva" banke Vida pagrobė "tik" 104 000 litų indėlininkų pinigų, bet teismo sprendimu įkalinimo išvengė. Vagilei bausmė - dvejus metus nakvoti tik savo lovoje.
Užbūrė svetimi pinigai
Daug kas pasakytų - radviliškietei Vidai Rumbienei gyvenime sekėsi. Prieš gerą dešimtmetį moteris gavo gerą darbą - tuomet dar Žemės ūkio banko (dabar "Nord LB/Lietuva") Radviliškio skyriuje Dariaus ir Girėno gatvėje. Tik viena bėda - klientų aptarnavimo ekspertės pareigas ėjusiai Vidai badauti nereikėjo, tačiau alga prabangaus gyvenimo neužtikrino.
Sovietmečiu augusi moteris nutarė pati pasididinti pajamas. 2000-ųjų pavasarį peržiūrinėdama indėlininkų dokumentus V. Rumbienė atkreipė dėmesį į turtingo banko kliento Petro N. sąskaitą. Pardavęs kažkokį nekilnojamąjį turtą, senyvas indėlininkas į savo sąskaitą pasidėjo nemažai dolerių bei eurų - iš viso už maždaug 120 000 litų - ir šių pinigų ilgai nejudino. Netrukus Petras N. iš viso mirė. Tada į banką kreipėsi velionio sesuo Ona Birutė A. Ši moteris pateikė notaro patvirtintą brolio testamentą - esanti velionio turto paveldėtoja. Bet gi žinote mūsų įstatymus - kol bus surinkti visi dokumentai, kol įsigalios testamentas, praeis daug mėnesių. Be to, paveldėtoja davė suprasti irgi ketinanti sąskaitoje laikyti pinigus, kol kada nors jų prireiks.
V. Rumbienę ėmė kamuoti įkyri mintis - koks pasaulis neteisingas! Visokie pinigais aptekę sukriošėliai savo santaupomis nesinaudoja, net neturi fantazijos, kur savo tūkstančius išleisti, o tuo metu protingi žmonės kamuojasi dėl pinigų stygiaus! Kam dideliems pinigams be naudos sąskaitoje dūlėti, jei galima tyliai truputį pasiskolinti?
Vogė nuolat, po truputį
V. Rumbienė Onos Birutės truputį paskolinti pinigų nė neprašė - matyt, žinojo, kad būdama jai visai svetimas žmogus, špygą gaus. Banko darbuotoja nutarė veikti klasta. 2000-ųjų balandžio 12-ąją ji parašė suklastotą kasos išlaidų orderį, kad Ona Birutė neva prašo jai išmokėti 290 JAV dolerių (1160 litų), ir pati sukeverzojo parašą už indėlininkę. Kasininkė Vidai išmokėjo šią sumą, o vagystės bei klastotės niekas nepastebėjo.
Pavogusi indėlininkės pinigus, Vida juos gana greitai išleido. Užuot sugrąžinusi, užsimanė dar "pasiskolinti". V. Rumbienė porą savaičių vaikščiojo draskoma prieštaravimų, o balandžio 27-ąją ryžosi. Vida suklastojo antrą kasos dokumentą. Šįkart V. Rumbienė iš tos pačios sąskaitos nušvilpė 150 JAV dolerių (600 litų). Ir vėl nė šuo nesulojo.
Ne veltui sakoma, kad apetitas ateina bevalgant. Pajutusi, jog niekas jos vagysčių nepastebi, išdrąsėjusi bankininkė pradėjo iš Onos Birutės sąskaitos pinigus grobti nuolat. Maždaug 2-3 kartus per mėnesį V. Rumbienė suklastodavo eilinį kasos išlaidų orderį, suraitydavo svetimo žmogaus parašą ir nusišvilpdavo pinigėlių. Vogė "sąžiningai", ne po daug - vidutiniškai po 400 - 800 litų.
Atostogos buvo neramios
Retkarčiais, žinoma, į banką užsukdavo ir apvagiamoji pinigų savininkė. Onai Birutei V. Rumbienė pakišdavo pažymą (žinoma, irgi suklastotą), kad sąskaitoje visi pinigai guli saugūs. Kadangi indėlininkė nieko nepastebėjo, jokios banko revizijos irgi neaptiko grobstymų.
Kai 2003-iųjų gegužę bankas pakeitė pavadinimą į "Nord/LB Lietuva", gerai užsimaskavusiai ilgapirštei buvo net patikėtos aukštesnės pardavimų vadybininkės pareigos. Atsilygindama darbdaviams V. Rumbienė toliau vogė vis tuo pačiu primityviu būdu. Nebegalėjusi sustoti Vida per 4 metus iš Onos Birutės sąskaitos iš viso pagrobė beveik visus pinigus - net 104 000 litų. Būtų tikriausiai nušvilpusi ir likusius 6000 eurų, jei ne netikėtas įvykis.
2004-ųjų balandį į banką eilinį sykį užsuko Ona Birutė. Savo nelaimei, V. Rumbienė buvo atostogose. Tad kai sąskaitos savininkė paprašė pažiūrėti, kiek pinigų jos sąskaitoje, nieko neįtarianti Vidos kolegė moteriai ramiai pranešė, kad jos pinigėliai beveik pasibaigę - sąskaita apytuštė...
Kai Ona Birutė atgavo amą, ėmė cypti. Pakvipo skandalu, bet iš namų atlėkė bendradarbės iškviesta ir paprašyta nesusipratimą išsiaiškinti V. Rumbienė. Pardavimų vadybininkė sugebėjo skandalą sumaniai užgniaužti. Nusivedusi Oną Birutę į pašalį, V. Rumbienė jai pamelavo, kad įvykęs mažutis nesusipratimas - pinigai, girdi, niekur nedingę, tik per klaidą įrašyti į kitą sąskaitą. Patikėjusi Ona Birutė pažadėjo nekelti skandalo ir nesikreipti į vadovybę, jei pinigai per kelias dienas atsiras.
Vagystę uždengė... vagystėmis
Tądien vagilį pajuto priėjusi liepto galą. Nieko keista - juk amžinai negali nebaudžiamas vogti. Net didžiausias šių dienų sukčius, Amerikoje praūžęs ne vieną milijardą indėlininkų dolerių, Bernardas Meidofas, - ir tas pernai gruodį priėjo liepto galą. Ką tuomet norėti eilinei provincijos banko vagilei, kuriai ir taip vogti sekėsi net 4 metus.
V. Rumbienė puikiai suprato, kad antrą kartą Onos Birutės pigiu melu nebeapmausi, suklastoto popierėlio jai nepakiši, moteris patikrins. Taigi, kol apvogtoji nesikreipė į policiją, reikia trūks plyš sugrąžinti pinigus. Tik viena problema - iš kur per kelias dienas ištraukti riebų šimtą tūkstančių? Vida nustebo pajutusi, kad pinigus sugrąžinti sunkiau, nei juos pavogti. Paniškai bijodama policijos ir kalėjimo, V. Rumbienė nutarė Onai Birutei pinigus grąžinti... pavogus iš kitų banko indėlininkų!
Eidama pardavimų vadybininkės pareigas V. Rumbienė galėjo prieiti prie ūkininkų ir valstybės įmonių sąskaitų. Pastarųjų nedorėlė net nebandė liesti - įmonių buhalteriai akimirksniu pastebėtų trūkumą ir sukeltų triukšmą. Žiopli ūkininkai - visai kitas reikalas. Indėlininkų sąrašuose išsirinkusi kelis banko klientus, kurie stambias sumas valiuta laikė nejudindami, V. Rumbienė nutarė vogti iš jų. Skirtumas tik toks, šįkart nedorėlė kitame banke atsidarė sąskaitą, į kurią, vėlgi suklastojusi dokumentus, pervedė poros ūkininkų pinigus. Iš vieno - valiutos už 58 000 litų, iš kito - už 46 000. Valiutą pavertusi litais, V. Rumbienė atstatė Onos Birutės sąskaitą. Bet kas iš to - dabar 104 000 litų trūkumas atsirado kelių kitų banko klientų sąskaitose.
Verkė džiaugsmo ašaromis
Netrukus vagystės buvo pastebėtos. V. Rumbienė buvo su trenksmu išdrėbta iš darbo. Indėlininkams pagrobtus pinigus sugrąžino bankas iš savo pelno, o vagilės nešvarius darbelius ėmė tirti policija. Tada radviliškietei atsivėrė akys - ji juk gali būti suimta! Vida nepaprastai išsigando, susirgo depresija. Kartą nebeišlaikiusi moteris nutarė nusižudyti ir iššoko iš septinto aukšto.
Tačiau pavėluotai atgailaujančiai moteriai likimas buvo gailestingas. Vida susilaužė daug kaulų, liko antros grupės invalidė, bet išgyveno. Medikų komisija V. Rumbienei nustatė net 60% netekus darbingumo. Tai, žinoma, didžiulė asmeninė nelaimė, bet kažin ar atsirastų darbdavys, kuris net ir sveiką V. Rumbienę šiais laikais priimtų į darbą.
Pasveikusi kaltinamoji turėjo stoti prieš teismą. Čia moteris sąžiningai prisipažino, atgailavo. Prieš skelbiant nuosprendį Vida, sėdėdama teisiamųjų suole, ašarotas akis šluostėsi nosine. Be reikalo bijojo - pasirodo, iš tikro už stambias vagystes teismai nesodina. JAV nepasodintas B. Meidofas, Šiaulių apygardos teismas neįkalino ir V. Rumbienės. Bausmes už pinigų vagystes bei dokumentų suklastojimų epizodus sudėjęs apėmimo būdu, teismas vagilei paskyrė 2 metų laisvės apribojimo bausmę. Nesuklyskite - ne laisvės atėmimo, o apribojimo bausmę. Trumpai tariant, V. Rumbienė liko laisva kaip ir buvusi. Ji tik privalo nakvoti namie - tiesą sakant, ji tai daro ir be jokių teismo įpareigojimų. Nuteistoji taip pat be policijos leidimo negali keisti gyvenamos vietos, bet kad Vida ir taip nesiruošė niekur kraustytis.
Po tokio nuosprendžio V. Rumbienė, apsikabinusi draugę ar giminaitę, vėl verkė. Tik šįkart -džiaugsmo ašaromis. Tiesa, nedorėlė įpareigota atlyginti bankui padarytą žalą - 104 052 litus. Tik kas iš to - bankas gaus špygą, o ne savo pinigus. Nes V. Rumbienė gi nebeprieina prie jokių svetimų sąskaitų...
S. Stasaičio nuotr.
(Rumbiene-V) Laukdama nuosprendžio V. Rumbienė ašarojo. Be reikalo vagilė bijojo - šiais laikais teismai sodina tik už smulkias vagystes.
