Buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Donatas Šumskis neigia palaikęs seksualinius ryšius su svarbiausia rezonansinės bylos liudytoja Seda Esimbajeva. Klaipėdos apygardos teismui penktadienį pratęsus čečėnų Maliko ir Chadižat Gatajevų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, liudytojų apklaustas D. Šumskis teigė neprisimenąs, ar lankėsi minėtos šeimos namuose.
Kuo čia dėtas VSD?
Į vieno teisėjų klausimą, kodėl VSD pareigūnai apskritai įsivėlė į buitinį konfliktą primenančią bylą, D. Šumskis, kuris į teismo salę atėjo pro šonines duris ir vėliau pro jas skubiai spruko, vengdamas žiniasklaidos, atsakyti negalėjo. Pasak jo, VSD tevykdė prokurorų nurodymus.
Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Eduardo Maškevičiaus vadovaujama trijų teisėjų kolegija penktadienį išklausė D. Šumskio parodymus ir toliau iš esmės nagrinėja bylą, kurioje minėti čečėnų tautybės asmenys buvo kaltinami savivaldžiavimu, turto prievartavimu, kuris kažkodėl sudomino šalies žvalgybos tarnybą.
„Žinau tiek, kad S. Esimbajeva kreipėsi į prokuratūrą, o prokuratūra (Kauno apygardos – balsas.lt) pavedė tyrimą atlikti mūsų tarnybai. <...> Aš nebuvau įtrauktas į tą grupę, tad galiu pasisakyti tik apie foną, nes pats procesiniuose veiksmuose nedalyvavau“, – kuo mažiau apie situaciją stengėsi prisiminti dabar jau į pensiją išėjęs buvęs žvalgas.
Klausimą, kodėl prokurorai dėl šios bylos kreipėsi į VSD, jis siūlė adresuoti prokurorams. „Čia mūsų intereso nebuvo. Kodėl prokuratūra kreipėsi į mus, reikėtų turbūt klausti prokuratūros“, – sakė D. Šumskis.
Paklaustas, ar tariamai S. Esimbajevos mobiliuoju telefonu „Nokia“ (modelis neįvardijamas – balsas.lt) įrašytą pokalbį inicijavo VSD ir ar pareigūnai prisidėjo prie jo įrašymo, D. Šumskis irgi tikino šitų detalių nežinąs. Jis neigė perdavęs įrašymo priemones S. Esimbajevai ir tikino, kad ją pažįstantis gal tik iš vieno kito pokalbio VSD, o gal „kur nors su ja prasilenkęs“.
Vis dėlto tarnybą vėliau subliūškusi byla sudomino stipriai, nes, kaip patvirtinta penktadienio posėdyje, 2008 metų spalio 10 dieną Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroras Kęstutis Betingis priėmė nutarimą sudaryti ikiteisminio tyrimo grupę ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00050-08. Į ją buvo įtraukti Kauno apygardos prokuratūros ONKTS skyriaus prokurorė Nomeda Oškutytė (dabar Urbonavičienė), VSD Kauno apygardos skyriaus pareigūnai: L. Raguckienė, D. Pravdzinskas, J. Seniuta, E. Šukys, M. Baikštys, G. Surgėla, V. Urbonavičius. Inicijuojant provokaciją prieš Gatajevus, kaip teigia pastarieji, dalyvavo VSD pareigūnas Donatas Šumskis, kuris tai, žinoma, neigia.
Buvo ar nebuvo seksas?
D. Šumskio tvirtinimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne VSD, o prokurorų iniciatyva pagal S. Esimbajevos skundą, nors jis vėl pabrėžė nesąs dėl to šimtu procentų tikras. Ar kokios nors techninės priemonės buvo naudojamos tiriant bylą, buvęs saugumietis irgi tikino nežinąs. „Kadangi nebuvau įtrauktas į tyrimo grupę – negaliu atsakyti. Prokurorų reikėtų paklausti, ar kokie nors veiksmai buvo sankcionuoti“, – aiškino jis.
D. Šumskis patvirtino, kad minėti tyrimo grupės pareigūnai tikrai dirbo VSD, tačiau ne jo skyriuje. Ar jie ir toliau dirba VSD, jis teigė nežinąs.
D. Šumskis atsakydamas bemaž į kiekvieną klausimą abejojo savo atmintimi. „Kiek aš atsimenu, jokių mano parašų nėra šitoje byloje, bet negaliu šimtu procentų teigti“, – sakė jis.
Paklaustas, ar bendravo su kuo nors iš nukentėjusiųjų ar liudytojų, jis vėl teigė negalįs tiksliai atsiminti. Tik patvirtino „apklause praktiškai nedalyvavęs“.
Gynybos paklaustas, kokia VSD pranešime spaudai išreklamuoto DNR tyrimo dėl S. Esimbajevos dukters tėvystės prasmė, D. Šumskis sakė: „Kadangi spaudoje ir žiniasklaidoje buvo išreklamuota, jog aš esu S. Esimbajevos vaiko tėvas, pateikiau prašymą (VSD – balsas.lt) apginti mano garbę ir orumą. Jie (VSD – balsas.lt) pasiūlė atlikti DNR tyrimą“, – aiškino jis.
Tyrimas, kaip pabrėžė D. Šumskis, buvo atliktas Teismo medicinos tyrimų institute, dalyvaujant S. Esimbajevai ir jos dukteriai. VSD šio tyrimo rezultatus turi, tačiau teismui jo kol kas nepateiks, nes Gatajevų prašymas, kolegijos nuomone, adresuotas ne teismui, o VSD vadovui Gediminui Grinai, tad jo reikalauti nėra procesinio pagrindo.
Į patikslintus gynėjų ir teisėjų klausimus, ar ikiteisminio tyrimo metu kaip nors bendravo su S. Esimbajeva, buvęs žvalgas atsakė neigiamai (nebent kur būtų prasilenkęs), tačiau paklaustas, ar lankėsi Gatajevų šeimos namuose V. Putvinskio gatvėje 66-1 Kaune (bute) ir Karmėlavoje (name), „negalėjo prisiminti“.
Teismo posėdyje dalyvavusi ir nukentėjusiąja nuo kaltinamųjų įvardyta buvusi jų globotinė Bilkis Mustijeva (gim. 1988 m. – balsas.lt) ir teismo posėdyje, ir atskirai žurnalistams teigė nukentėjusiąja savęs nelaikanti ir jokios prievartos nepatyrusi. D. Šumskį ji kaltino melu ir pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos jai pačiai dovanotą MP3 grotuvą, kuris, jos teigimu, gali ir įrašinėti. Kaip teigė buvusį saugumietį melu kaltinusi liudytoja, būtent jis padovanojo tokius įrenginius bent šešiems Gatajevų globotiniams. B. Mustijevos teigimu, romanas tarp žvalgo ir S. Esimbajevos tikrai egzistavo ir, jos nuomone, tai, kaip netiesiogiai teigia ir jo kaltinami Suomijos priglobti buvę jos globėjai, buvusi operatyvinės veiklos priemonė.
„Ryšys tikrai buvo“, – apibūdindama pagrindinės liudytojos ir D. Čumskio santykius, sakė B. Mustijeva ir vadino buvusį saugumietį melagiu.
******
Ch. Ir M. Gatajevai, kaip jau skelbė balsas.lt, prašė Klaipėdos apygardos teismui pateikti 2010 m. birželio 2 dienos VSD pranešime minimo DNR tyrimo originalius dokumentus. Prašyme nurodoma VSD darbuotojo D. Šumskio DNR tyrimo originalius dokumentus prijungti prie Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr.1A-100-417-2013 medžiagos. VSD dar 201 Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija Gatajevų baudžiamąją bylą nagrinėja (vėl ją atsivers 2013 metų birželio 14 dieną) pagal šių kaltinamųjų ir prokuratūros apeliacinius skundus dėl 2009 metų birželio 4 dienos Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio.
Juo Gatajevai pripažinti kaltais už nesmarkų sveikatos sutrikdymą, grasinimą nužudyti, savivaldžiavimą pavartojant psichologinę prievartą ir nuteisti subendrintomis 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis. Praėjus keliems mėnesiams Kauno apygardos teismas sugriežtino bausmes ir skyrė po 1,5 metų nelaisvės. Vėliau Ch. ir M. Gatajevai pasitraukė į Suomiją ir Lietuvos teisėsaugai nepavyko įrodyti minėtos valstybės institucijoms, kad juos verta išduoti. 2010 metų pradžioje iš pradžių Helsinkio, o vėliau ir Suomijos Aukščiausiasis Teismas atmetė prašymą išduoti sutuoktinius Lietuvai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija vėliau panaikino Kauno apygardos teismo nutartį. Pasak LAT kolegijos, buvo pažeistas viešumo principas, nes buvo patenkintas prokurorės skundas bylą nagrinėti uždaruose posėdžiuose, nors vaikai, kuriems neva buvo daryti nusikaltimai, buvo pilnamečiai, o patys Gatajevai prašė atviro nagrinėjimo.
Anot LAT, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nes prokurorė rėmėsi pagrindinės liudytojos, neva nukentėjusios merginos, slaptu įrašu, ir kaltino Gatajevus grasinus nužudyti vaikus. Kauno apygardos teismas, pasak LAT, neįsitikino dėl šio įrašo patikimumo ir tinkamai nepatikrino šių liudijimų. LAT kolegija taip pat konstatavo, kad netinkamai buvo perkvalifikuotos nusikalstamos veikos iš savavaldžiavimo į turto prievartavimą, esą tai buvo padaryta tinkamai nepatikrinus duomenų, o atsižvelgta buvo tik į prokurorės teiginius. LAT padarė išvadą, kad apeliacinis teismas nevertino gynėjų teiginių, jog Gatajevai iki pilnametystės išlaikė vaikus ir šiems buvo suprantama, kad reikia prisidėti prie šeimos finansų. LAT taip pat konstatavo pažeidimų surašant nuosprendį. Į Kauno apygardos teismą grąžinus bylą pastarojo kolegija nusišalino ir byla perkelta į Klaipėdos apygardos teismą.
Kauno miesto apylinkės teismas prieš kelias dienas nusprendė iš dalies tenkinti Gatajevų ieškinį Lietuvai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už pratęstą jų suėmimą. Sutuoktiniams priteista po 3510 litų neturtinės žalos. Tai yra 10 tūkst. litų mažiau nei jie prašė. Taip pat priteista 1 tūkst. litų turtinės žalos – pusė prašytos sumos.
Ch. ir M. Gatajevai siekė prisiteisti po 13,5 tūkst. litų neturtinės ir 2 tūkst. litų turtinės žalos. Žala buvo argumentuota skaudžiais išgyvenimais, patirtais 2009 metų rugpjūčio 14 dieną dar trims mėnesiams pratęsus jų suėmimą, kai jie tikėjosi išeiti iš kalėjimo ir pamatyti artimuosius. Vėliau Apeliacinis teismas pripažino, kad ši kardomoji priemonė buvo per griežta, ir ją panaikino.
Gatajevai, kaip žinoma, izoliatoriuje praleido 27 dienas. Jų atstovų teigimu, netikėtas sulaikymo pratęsimas itin paveikė sutuoktinius, jie dabar Suomijoje gydomi psichoterapija. Ch.Gatajeva kalėjime esą norėjusi nusižudyti, palūžęs buvo ir jos vyras. 2 tūkst. litų turtinė žala motyvuota išlaidomis, kurias Gatejevai patyrė samdydami advokatą.
Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad prieš neteisėtą nutartį prasta buvusi Gatajevų psichinė būklė leidžia manyti, jog kardomosios priemonės pratęsimas sukėlė didesnius išgyvenimus nei geros savijautos žmogui, bet sumažino prašytą sumą.
Be to Klaipėdos apygardos teisme K. ir M. Gataevų baudžiamojoje byloje vykusiame teismo posėdyje teisėjų kolegija apklausė liudytoją bei tenkino kaltinamųjų gynėjų prašymą ir skyrė fonoskopinę (kalbos, balso bei garso signalų ir jų įrašymo priemonių) ekspertizę. Kita teismo posėdžio data paaiškės, kai bus gautas ekspertizės aktas.
