Jis pažymėjo, kad Ukraina kovoti prieš Rusijos agresiją 2014-aisiais faktiškai neturėjo galimybių.
„Iš 13 tūkst. Ukrainos kariuomenės pajėgų Kryme priesaikai ištikimi liko 3900. Saugumo tarnybos pareigūnai – 99 proc. išdavė priesaiką. Tarp VRM pareigūnų, išdavusių Krymą, – 99 proc. Tokiomis sąlygomis mes pradėjome su jais kovą,“ – pasakojo jis.
„Įsakymo įvykdyti negalime“
Anot A. Turčinovo, 2014-aisiais Ukrainos ginkluotosios pajėgos prieš agresorių galėjo išstatyti du batalionus. Vasario 27-ąją, kai A. Turčinovas sužinojo apie rusų specnazo užimtą Krymo parlamento pastatą, buvo rengiamasi pradėti naujojo ministrų kabineto formavimą.
„Daviau komandą kariuomenės daliniams, dislokuotiems Simferopolyje, apsupti ir pasirengti rusų specnazo užimtų patalpų šturmui. Vidaus pajėgos sugebėjo apsupti pastatą, tačiau ten susirinkusiųjų prorusiškai nusiteikusių Krymo gyventojų dėka neprasilaikė nė kelių valandų ir išsivaikščiojo. Man pranešė, kad tokiomis sąlygomis jie yra nepajėgūs įvykdyti įsakymo,“ – pasakojo A. Turčinovas.
Užėmusi vietos parlamentą Rusija perėjo į atvirą Krymo okupacijos fazę. Į pusiasalį kariniais lėktuvais ir laivais buvo gabenama ir taip ten gausiai dislokuota karine technika bei daliniai. Rusijos kariuomenė perėmė strateginių ir komunikacijos objektų kontrolę, apsupo pagrindinius Ukrainos kariuomenės dalinius.
„Situacija buvo tragiška. Tarp karių ir jėgos struktūros atstovų prasidėjo masinis perėjimas į agresoriaus pusę. Tam, kad suvoktume situaciją, savo šalies neišdavė vos 3990 (29,6 proc.) iš 13467 karių ir karininkų, VRM – vos 89 žmonės (0,8 proc.!) iš 10936, iš 1870 pasieniečių į Ukrainą grįžo tik 519 (27,7 proc.), iš 2240 SBU darbuotojų – tik 242 (10,8 proc.), iš Valstybės apsaugos tarnybos 527 žmonių neišdavė šalies vos 20,“ – istorinius faktus leidiniui atskleidė politikas.
Kariuomenė, kurios nėra
Vasario 28-ąją buvo suformuota Valstybės saugumo tarnyba, kuri susirinko pirmajam posėdžiui. Krymo okupacijos pradžia ir daugiatūkstantinė Rusijos armija Ukrainos pasienyje reikalavo priimti skubių sprendimų.
Tiesiog šio susirinkimo metu su A. Turčynovu susisiekė Rusijos Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas. Jis pareiškė, kad jis „kaip lygus pagal statusą kolega iš Rusijos“ yra pasirengęs bendrauti. Išvertus į žmonių kalbą, jam Putinas tiesiog pavedė vesti derybas. Tuomet ir buvo pasakyta istorinės frazės, kad „jeigu kils grėsmė Rusijos piliečiams ar Krymo gyventojams, Rusijos kariuomenė griežtai nubaus“ ir „jūs niekur nepasislėpsite“ bei panašiai.
Kovo 1-ąją Rusijos Federacijų Taryba suteikia „leidimą“ įvesti kariuomenę į Ukrainos teritoriją. Politinis pretekstas – skandalingas V. Janukovyčiaus raštas (kurį šis pats vėliau vadino „tiesiog kreipimusi, neturėjusiu jokio legitimumo“). Rusija dar labiau padidina savo kariuomenės buvimą pasienyje su Ukraina. Ukrainos žvalgyba praneša, kad rusai yra pasirengę pulti.
Tuomet Ukrainos gynybos ministerija paskaičiavo, kad priešintis galėjo dvi taktinės batalionų grupės ir keli jungiamieji daliniai, bendras kiekis kurių būtų apie 5 tūkst. žmonių, sugebančių bent kažkiek vykdyti kovines užduotis.
Ukrainos kariuomenė daugelį metų buvo sistemingai naikinama ir 2014-ųjų pradžioje tapo faktiškai neveiksni. Padaliniai buvo iškomplektuoti. Trūko ne tik ginkluotės ir veikiančios technikos, tačiau ir elementaresnių dalykų: drabužių, avalynės, maitinimo.
Oficialiais duomenimis 2014-ųjų sausio 1 d. šalyje buvo 1662 kursantai, 22118 karių, seržantų ir viršilų, bei 9247 karininkų. Tose pačiose oficialiose ataskaitose buvo skelbiama, kad tuo metu vos 20 proc. karinių dalinių buvo pasirengę vykdyti elementarias užduotis, 20 proc. – iš dalies pasirengę ir 60 proc. – visiškai nepasirengę. Ir šios ataskaitos pasirodė buvusios dar gerokai padailintos.
Blefas su Putinu
Pasak buvusio Ukrainos Rados pirmininko tam, kad Rusijai būtų atrištos rankos žygiuoti toliau iš pradžių jai reikėjo užbaigti Krymo pusiasalio okupaciją.
„Kovo pirmosios vakarą pas mane atvažiuoja Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo vadovai. Perduoda naujieną, kad Rusijos Generalinis štabas pateikė ultimatumą iki 24:00 visiems Ukrainos kariams Kryme sudėti ginklus ir pasiduoti, kitaip jie pradės visų karinių dalinių šturmą,“ – pasakojo leidiniui A. Turčynovas.
„Jėgos nelygios, – pasakojo tuomet ministras. – jie daugelį kartų viršija mus skaitlingumu, ginkluote ir pasirengimu, be to juos aktyviai palaiko propagandos paveikta Krymo liaudis. Reikia politiniu lygmeniu neleisti užimti pozicijų.“
Tuomet A. Turčynovas pabandė susisiekti tiesiogiai su V. Putinu, tačiau jam buvo atsakyta. Teko bendrauti su tuo pačiu S. Naryškinu. „Bandžiau kalbėti slėpdamas jaudulį, kad jų Generalinio štabo ultimatumą gavau: Prašau, perduokite V. Putinui, kad aš įsakiau šturmo atveju šaudyti be perspėjimo. Visas kraujas kris ant agresorių, ir jūs viso pasaulio akyse tapsite karo nusikaltėliais, atsakingais už tūkstančius mirčių,“ – pasakojo A. Turčynovas.
Tuo metu prezidento pareigas ėjęs A. Turčynovas pripažino, kad suvokė, jog jo įsakymą vykdys toli gražu ne visi. Tuo labiau, rusai gerai žinojo realią padėtį. „Tačiau kitų variantų aš neturėjau. Jie atšaukė šturmą, ir mes gavome taip reikalingo laiko,“ – teigė A. Turčynovas.
Rusija 2014-aisiais, pasprukus Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui, pasienyje su Ukraina sukaupė 80 tūkst. armiją, kuri jau buvo pasirengusi veržtis į žemyninę Ukrainos dalį. Tačiau skubiai suformuotų savanorių pajėgų dėka Ukrainai pavyko atlaikyti rusų smogikų plėtrą Donbase. A. Turčynovas pripažino, kad 2014-ųjų pradžioje subyrėjusi šalies kariuomenė buvo nepajėgi pasipriešinti agresoriams, todėl gelbėti šalį teko savanorių pajėgoms.
