Interviu naujienų agentūrai BNS buvęs Švedijos premjeras ir užsienio reikalų ministras teigė šiuo metu nematantis Rusijos grėsmės Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pabrėžė, kad Vakarai turi tęsti spaudimą Maskvai ir ruoštis „neapibrėžtai ateičiai“.
C.Bildto teigimu, Baltijos kariniai ryšiai su Šiaurės šalimis turi stiprėti, tačiau jie neprilygs NATO saugumo garantijoms. Politikas sakė, kad nauja saugumo aplinka gali atvesti prie Švedijos narystės NATO, tačiau tai būtų ilgas procesas.
– Ar ES mūsų dienomis yra pajėgi atremti naujus iššūkius Rytuose ir Pietuose – konkrečiai, Rusiją ir džihadistus?
- Ji turi būti pajėgi, ir manau, kad visos ES vyriausybės pripažįsta, kad tik veikdami kartu galime turėti bent kokią galimybę atremti šiuos skirtingus iššūkius.
– Ar Vakarai daro pakankamai, kad padėtų išspręsti Ukrainos krizę? Kas pastatyta ant kortos?
- Svarbiausia, kad ES ir JAV tvirtai laikosi savo principų ir išlaiko kursą. Mūsų reikalavimai Rusijai buvo labai aiškūs, ir jų nereikėtų nuvertinti arba išsižadėti. Jeigu taip nutiktų, per tolesnius metus galime sulaukti sunkių pasekmių.
Taip pat manau, kad turime daryti daugiau, teikdami palaikymą ir pagalbą Ukrainai. Tik labai nedaugelis Europos Sąjungos vyriausybių buvo pasirengusios suteikti bent kiek reikšmingesnę finansinę pagalbą, dėl to labai gaila.
– Ar manote, kad Rytų partnerystės programa tebėra gyvybinga?
- Taip, ir visuomet buvo aišku, kad tai yra procesas be apibrėžto galutinio rezultato. Tai yra judėjimas į priekį pagal šešių skirtingų šalių sąlygas, ir jos, be abejo, yra skirtingos. Rytų partnerystė yra labai svarbi kaip aiškus ženklas, kad mes nesusilpninsime savo ryšių su tomis valstybėmis, nerimaudami dėl Rusijos.
– Ar įžvelgiate realią grėsmę, kad po Ukrainos Rusija gali mėginti destabilizuoti Baltijos šalis?
- Šiuo metu to neįžvelgiu. Ateitis visuomet neapibrėžta, bet manau, kad visoms trims šalims svarbus apsaugoti ir plėtoti savo socialinę ir politinę sanglaudą, tuo pačiu stiprinant ryšius su NATO ir kitais draugais.
– Ar Šiaurės ir Baltijos šalys galėtų padidinti bendradarbiavimą gynybos srityje? Kaip tai galėtų būti vykdoma?
- Taip, tai įmanoma ir reikėtų daryti, bet svarbiausia Baltijos šalių gynybos dalis, be abejo, yra NATO ir JAV įsipareigojimai. To niekada negalėtų atstoti jokios Šiaurės šalių pastangos.
– Ar ši nauja saugumo padėtis gali vesti į Švedijos tapimą NATO nare?
- Taip, gali – nors tokiam procesui reikėtų laiko. Šiuo metu tiesiog nėra vidaus politikos prielaidų tokiam žingsniui. Žinoma, tai galėtų įvykti tik glaudžiai koordinuojant veiksmus su Suomija.
– Kokių politinių padarinių gali sukelti naftos pigimas ir su tuo susijusios Rusijos ekonomikos problemos?
- Akivaizdu, kad tai milžiniškas iššūkis Rusijai, dar labiau spaudžiantis imtis ekonomikos reformų. Tokia būtinybė egzistavo ir anksčiau, o nesiėmus reformų šalis tikriausiai įžengs į naują ekonomikos stagnacijos laikotarpį.
– Kokius žingsnius reikia atlikti, kad būtų suvaldyta migrantų krizė? Ar manote, kad Baltijos šalys ir kitos Vidurio bei Rytų Europos valstybės daro pakankamai, dalydamosi našta su Pietų Europa?
- Ne, mes turime daryti daugiau. Ir manau, kad privalome būti pasirengę pasidalyti našta. Baltijos šalys turėtų suvokti, kad ateityje gali susiklostyti situacijų, kai joms teks prašyti Pietų Europos šalių solidarumo – tuomet gali būti prisiminta, kaip jos reagavo į padėtį mūsų dienomis.
– Ar dabar matote kelią iš Graikijos krizės? Ar tai gali sukelti platesnių padarinių visoje Europoje?
- Graikijos krizė visų pirma yra Graikijos krizė, ir tikiuosi, kad ji nesukels didesnio, europinio masto padarinių.
– Ar manote, kad minėti iššūkiai ir populistinių nacionalistinių nuotaikų stiprėjimas kelia pavojų Europos vienybei? Ar tai ves į glaudesnę ES integraciją, ar į dezintegraciją?
- Šiuo metu daugelis kalba apie fragmentacijos grėsmes. Tokia rizika egzistuoja, bet būčiau labiau linkęs manyti, kad tokios situacijos paskatins ES vyriausybes susitelkti bendroms pastangoms – dėl paprastos priežasties, kad tiesiog nėra jokios kitos realios alternatyvos sprendžiant įvairius iššūkius, su kuriais dabar susiduriame.
– Jūs tvirtai palaikote ES ir JAV laisvosios prekybos sutartį. Ar tikite, kad sutarties šalininkai sugebės įveikti platų priešiškumą? Ką tokia sutartis galėtų atnešti Europai politine ir ekonomine prasme?
- Jos nesėkmė būtų didžiausio masto nesėkmė, ir tai susilpnintų svarbius transatlantinius ryšius. Jos sėkmė atneštų ekonominių privalumų, ypač mažoms ir vidutinio dydžio bendrovėms. Na, o tai reikštų naujas darbo vietas visoje Europoje.
C.Bildtas 1991-1994 metais vadovavo Švedijos vyriausybei, o 2006-2014 metais ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. Jis buvo vienas iš Europos Sąjungos Rytų politikos architektų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
