Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl 2008-ųjų liepos pradžioje įvykdyto klaipėdietės nužudymo.
Rado tėvas ir kaimynė
Vyturio gatvėje su šeima gyvenančios 33 metų Ingos Ž. pasigedo jos tėvas. Visą pusdienį jis negalėjo dukrai prisiskambinti mobiliuoju telefonu, todėl po vidurdienio atskubėjo į jos namus. Bet kad ir kiek jis beldė į duris, irgi niekas neatsiliepė.
Atsitiktinai paspaudęs durų rankeną tėvas nustebo, kad durys neužrakintos. Iškart persmelktas nelaimės nuojautos, jis net nedrįso vienas užeiti į kambarį – kartu paprašė eiti šalia gyvenančią kaimynę Aleksandrą M.
Į butą įėjusi Aleksandra, o iš paskos – ir Ingos Ž. tėvas išvydo kraupų vaizdą... Negyva Inga gulėjo kraujo klane virtuvėje. Pusnuogė, tik su liemenėle ir chalatu. Ant šono parvirtusiai nelaimėlei buvo smarkiai sužalota galva. Netoliese gulėjo didelis šampano butelis – matyt, juo ir talžyta. Ant grindų mėtėsi sudaužytų indų bei vazų šukės. Nužudytosios tėvą ištiko šokas ir policijai apie įvykį pranešti turėjo kaimynė.
Triukšmingas vakarėlis
Kaimynai žinojo, kad Klaipėdos universiteto ligoninės slaugytoja Inga Ž. išvakarėse savo vyrą jūrininką, dirbantį užsienio laivuose, buvo išlydėjusi į JAV. Dieną moteris prasitarė kaimynams, kad vakare turės svečių – girdi, ketinanti užsukti draugė su vyru. Moters paauglys sūnus tą dieną viešėjo pas senelius Šernų kolektyviniuose soduose ir namie nenakvojo.
Vakarėlis vyko ganėtinai triukšmingai – kaimynai iki išnaktų girdėjo iš ketvirtame aukšte esančio buto sklindantį triukšmą ir bildesį, garsias kalbas, o apie ketvirtą valandą nakties ten kažkas subildėjo itin garsiai. Po to kažkas įnirtingai skambino į vienos kaimynės duris, bet ši buvo viena namuose ir naktį praverti durų neišdrįso. Tik išėjusi į balkoną girdėjo, kad iš Ingos buto sklinda vyriški balsai. Po poros valandų triukšmas ir bildesys pasikartojo.
Rytą kaimynai laiptų aikštelėje rado numestą gėlių vazoną. Atsirado liudininkų, kurie matė, kaip paryčiais iš laiptinės išbėgęs vyriškis įnirtingai spardė prie namų stovintį Ingos automobilį.
Inga su vyru ir sūnumi name Vyturio gatvėje buvo apsigyvenusi maždaug prieš 4 metus ir, kaimynų nuomone, buvo ideali šeima. Sutuoktiniai uostamiesčio priemiestyje statėsi nuosavą namą ir ilgainiui ketino persikelti ten.
Sužinojęs apie žmonos žūtį Ingos vyras skubiai sugrįžo namo.
Sulaikytas Kaune
Kriminalistai labai greitai išsiaiškino, kad pas Ingą Ž. tą naktį viešėjo senas jos pažįstamas Virgilijus Valius (gimęs 1975 m.) ir jo draugas Edmundas Montvydas (gimęs 1979 m.). Abu buvo gerai pažįstami teisėsaugai – dargi siejami su Storinių nusikalstama grupuote.
Buvo paskelbta įtariamųjų paieška. Po poros savaičių, bendradarbiaujant Klaipėdos ir Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnams, V. Valius buvo sulaikytas Kaune. Jį tardant ir paaiškėjo, kad per išgertuves Inga susikivirčijo su svečiais. Baigėsi tuo, kad E. Montvydas daužė moterį visą naktį... V. Valius bandė ją užstoti, tačiau draugas jo neklausė ir mušė, kol užmušė.
Išeidami iš buto, vyrai dar apsivogė – pagrobė dokumentus, pinigus. Abiem tai buvo visai suprantama. Štai V. Valius jau teistas ir už vagystes, ir už chuliganizmą, ir už turto prievartavimą. Šiame nusikaltime jam dar kartą pateikti įtarimai vagyste, taip pat – nusikaltimą padariusio asmens slėpimu ir nepranešimu apie nusikaltimą. Teismo jis laukia namie.
Apgavystė nepavyko
O štai E. Montvydas, nužudęs moterį, spėjo pabėgti į užsienį. Policija nustatė, kad jis gali slapstytis Didžiojoje Britanijoje. Buvo paskelbta įtariamojo paieška ir išduotas Europos arešto orderis.
Pagal tą orderį E. Montvydas pernai rugpjūčio pradžioje ir buvo sulaikytas Londone. Dar bandė vietos teisėsaugininkus apgauti pateikęs jiems suklastotą brolio vardu išduotą pasą su savo įklijuota nuotrauka, tačiau apgavystė nepavyko.
Dabar E. Montvydas parvežtas į Lietuvą ir teismo laukia suimtas. Jam pateikti įtarimai tyčiniu nužudymu, vagyste, turto sunaikinimu, neteisėtu disponavimu suklastotu pasu, dokumentų vagyste. Už visa tai jam gresia įkalinimas iki 15 metų.
Nuteisti storiniai
Storinių – arba brolių Rimanto ir Gintauto Žukauskų – gaujai anuomet priklausęs E. Montvydas kalėjimo kameros kartą jau išvengė, kai teisėsaugai įdavė savo draugus. Tuomet nuo bausmės taip pat buvo atleisti ir Aleksandras Svekolnikovas (gimęs 1978 m.), Igoris Semionovas (gimęs 1976 m.) ir Aurelijus Balsys (gimęs 1975 m.).
Ta byla, kurią 2004-ųjų viduryje baigė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismas, buvo rezonansinė. Už daugiau kaip 50 nusikaltimų teisiamųjų suole sėdėjo 19 kaltinamųjų. Jie buvo kaltinami vagystėmis, plėšimais, narkotikų pardavinėjimu, turto prievartavimu, o kai kurie – ir dalyvavimu organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje.
Tuo metu gaujos vadeiva buvo laikomas Pavelas Šarafutdinovas (gimęs 1973 m.). Jį teismas nuteisė 9 metams nelaisvės. Daugiau už vadeivą gavo Vladimiras Snetkovas (gimęs 1976 m.). Pridėjus kitų teismų anksčiau skirtas bausmes, jis nuteistas kalėti 12 su puse metų. Kiti tos gaujos nariai nubausti labai įvairiomis bausmėmis. Kai kuriems už nesunkias veikas buvo skirtos net lygtinės bausmės, o kitiems – po 6–7 ir net 9 metus nelaisvės.
Nužudyti vadeivos
Brolių Žukauskų, arba Storinių ar Storo, gauja susiformavo apie 1993–1994 metus, kai giliau į pogrindį pasitraukė Gaidjurginiai. Storinių veiklos sritys buvo prostitucijos ir kontrabandos „priežiūra“, reketas, automobilių vagystės ir išpirkų už juos reikalavimas. Kartu su broliais Žukauskais pirmosios grupuotės branduolį sudarė broliai Raimondas bei Darius Eidukai, Raimondas Bertušaitis. Vėliau gaujon įsitraukė P. Šarafutdinovas, broliai Bubeliai ir dar keletas kitų. Ne vieno iš jų šiandien nėra tarp gyvųjų.
2001-ųjų birželį buvo nužudyti ir Gintautas Žukauskas-Storas (jam buvo 30 m.), jo brolis Rimantas-Plonas (29 m.) ir jų vairuotojas Ričardas Užemeckas (32 m.). Įtarimai dėl jų nužudymo buvo pateikti Romui Šimkui bei Maksimui Mitreniukui.
Buvo teigiama, jog broliai nužudyti dėl meilės trikampio. Mat kol Storas kalėjo, jo žmona pradėjo gyventi su R. Šimkumi ir netgi pagimdė nuo jo vaiką.
Kadangi G. Žukauskas ne kartą draugams buvo sakęs, kad neatleistų žmonos neištikimybės, R. Šimkus nutarė nelaukti susidorojimo ir smogti pirmas. Pasitelkęs M. Mitreniuką jis nužudė Gintautą ir jo vairuotoją, o lavonus užkasė Karklės miške. Rimantas buvo rastas nušautas savo namuose.
Vis dėlto teismams pritrūko kaltės įrodymų ir abu įtariamieji liko nenuteisti.
Beje, areštuotas ir paleistas už 100 000 litų užstatą R. Šimkus buvo pabėgęs į Norvegiją ir ten įkliuvo su narkotikais. Norvegijoje jam buvo skirti 6 metai nelaisvės. Atlikęs pusę bausmės jis buvo sugrąžintas į Lietuvą, kad prokurorai galėtų tęsti trijų žmonių nužudymo bylą.
M. Mitreniukas vėliau nuskambėjo Lietuvoje, kai viename kazino iš žinomo produserio Gintaro Bendžio buvo pavogęs piniginę su atlikėjos Geltonos honoraru.
Tik faktai:
Storo gaujai pats reikšmingiausias ir lemtingas nusikaltimas buvo automobiliais prekiaujančios firmos savininko pagrobimas 1996 metais. Už verslininką artimieji ir kolegos pagrobėjams sumokėjo 100 000 JAV dolerių.
Po poros metų teismas nuteisė visus su verslininko pagrobimu susijusius gaujos narius, tačiau bausmės buvo gan nedidelės. 2001-ųjų viduryje visi gaujos nariai jau buvo laisvėje. Keli gaujos nariai teismo nesulaukė. Sutikęs duoti parodymus savo bendrų nenaudai R. Bertušaitis buvo nušautas namo, kuriame gyveno, laiptinėje. Dar vienas įtariamasis buvo nušautas prie disko klubo, o kitas užmuštas beisbolo lazdomis Gaigjurginių.
2004-aisiais jaunesnieji gaujos nariai buvo teisiami už 1998–2001 metais įvykdytus nusikaltimus, daugiausia už automobilių vagystes. Tarp nuteistųjų buvo ir Klaipėdos universiteto šokių ansamblio „Žuvėdra“ šokėjas Marius Plioraitis.
Daugiausia metų kalėti nuteistas V. Snetkovas kartu su parodymus davusiu A. Svekolnikovu 2001-aisiais ginkluoti įsiveržė į vieną butą ir reikalaudami sūnaus skolos sumušė ir apvogė buto šeimininkę.
Petras KURMELIS
